Pašalpininkus paspausti prie darbo Panevėžio valdininkus privertė metų pradžioje pakeista socialinių išmokų mokėjimo tvarka, kai socialinę paramą moka nebe valstybė, o savivaldybės iš savo kišenių.
Varguolių teises į pašalpą nedirbant iki šiol gynęs Panevėžys tapo savotišku įstatymų ir savo paties tokio gerumo įkaitu. Nuo darbo sprunkantys vargšai savo gyvenamąją vietą pradėjo deklaruoti Aukštaitijos sostinėje, nors iš tiesų gyvena kitur.
„Teisės aktai numato, kad savivaldybės socialines pašalpas moka pagal žmogaus deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai kas tuo piktnaudžiauja. Net iš Pasvalio skambina, kad nori būti Panevėžyje deklaruoti“, – pripažino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras.
Taps vienvalde
Pašalpininkus yra įdarbinę visi didieji šalies miestai, taip pat rajonų savivaldybės. Tačiau, pasak Ž. Kvedaro, Panevėžio specifika iki šiol labiau palanki pašalpų gavėjams nei Savivaldybei. Anot pavaduotojo, socialiai remtinų panevėžiečių nereikalaujama atidirbti už paramą dėl vienintelės, bet sunkiai išsprendžiamos problemos – tiesiog nebūtų kam prižiūrėti tokius talkininkus.
„Visuose didmiesčiuose, taip pat rajonuose veikia seniūnijos, kurios ir skirsto darbus, ir prižiūri dirbančius remtinuosius. Panevėžyje nėra seniūnijų, Socialinės paramos skyrius per daug apkrautas darbu, kad dar prižiūrėtų pašalpininkus“, – problemą mato pavaduotojas.
Anot jo, paramos gavėjų įdarbinimo Savivaldybė negali pavesti miesto įmonėms, nes nevaldo nė vienos viso akcijų paketo. Šiuo metu svarstoma, kaip perimti vienos jų likusias akcijas.
„Jei Savivaldybė valdytų 100 procentų įmonės akcijų, jai galėtume tiesiog nurodyti atlikti tam tikras funkcijas ir šioji nebegalėtų pareikšti Savivaldybei pretenzijų kaip koks uabas“, – „Sekundei“ teigė Ž. Kvedaras.
Jis svarsto, kad išspręsti juridinius klausimus įmanoma spėti dar šiais metais, o pašalpininkams šluotas ir kastuvus įduoti jau kitąmet.
„Palengvintume naštą miesto biudžetui, nes dalis paramos gavėjų Panevėžyje gyvenamąją vietą deklaruoja tik dėl to, kad nereikėtų už paramą atidirbti“, – neabejoja Ž. Kvedaras.
Neliko kam šluoti miesto
Įdarbinusi pašalpų gavėjus Savivaldybė žada gerokai apšvarinti miestą. Jo vadovai teisinasi, kad Panevėžys šiukšlėse skęsta ir net reprezentacinės vietos apleistos dėl Savivaldybės tarybos miestui tvarkyti skirtos labai menkos, palyginti su ankstesniais metais kone simbolinės, sumos.
Šiemet tam Savivaldybės biudžete numatyta vos 2,3 mln. Lt, o 2007–2008-aisiais miestui švarinti būdavo skiriama 7 mln. Lt. Tada Panevėžį tvarkydavo 250-ies valytojų komanda, dabar šluotomis mosuoja ir šiukšles renka tik 40.
„Miestas idealiai netvarkomas ne dėl to, kad nenorime, o todėl, kad nėra už ką. Miesto ūkis kenčia, visoms kitoms sritims taupoma jo sąskaita“, – politikų pasirinkimu piktinasi Ž. Kvedaras.
Savivaldybė teisinasi už kiekvieną užsakymą išvalyti kurią nors teritoriją sumokanti konkursą miestui tvarkyti laimėjusiai įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“ pagal sutartyje numatytus įkainius.
Išgąsdino „popieriniai“ panevėžiečiai
Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje gyventojų skaičius seniai nebesiekia didmiesčiams nustatytojo 100 tūkst. – metų pradžioje Aukštaitijos sostinėje gyveno 96 328 žmonės. Tačiau Savivaldybės pateikiami duomenys gerokai optimistiškesni – Panevėžyje deklaravusiųjų gyvenamąją vietą yra 105 845.
Anksčiau šį skaičių naudojusi kaip kozirį didmiesčio statusui išsaugoti, šių metų pradžioje pasikeitus socialinės paramos mokėjimo tvarkai Savivaldybė pradėjo skambinti pavojaus varpais. Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas iš karto įžvelgė grėsmę, kad Statistikos departamento ir Savivaldybės turimi skaičiai gerokai skiriasi ne atsitiktinai. Papildomi keli tūkstančiai gyventojų gali būti ne realiai
Panevėžyje gyvenantys, o tik deklaravę čia gyvenamąją vietą dėl tam tikrų išskaičiavimų – dėl vaikų priėmimo į miesto švietimo įstaigas, dėl socialinių paslaugų, galimybės gauti socialinį būstą, „popieriniais“ panevėžiečiais naudinga tapti ir darbo vengiantiems socialinės paramos gavėjams.
Meluoja išsijuosę
Nuo šių metų liepos Socialinės paramos skyrius ėmėsi tikrinti, kur gyvena socialinių pašalpų gavėjai, kurie yra apskaityti prie miesto. Skyriaus darbuotoja Lina Šukienė neslepia, kad tikrintojams teko atsidurti ir kuriozinėse situacijose.
„Pasitaikė atvejų, kad apsilankius asmens nurodytu adresu tų butų savininkai apie tokius „gyventojus“ nieko nežinojo. Būta ir nustebimo, ir išgąsčio, kaip svetimas nepažįstamas žmogus gali kartu gyventi“, – pasakojo L. Šukienė.
Kadangi prisirašantieji prie Savivaldybės anketoje privalo nurodyti savo buvimo vietą, pasak specialistės, vieni neslepia tokios neturintys, prisiglaudžiantys pas giminaičius ar bičiulius, o kiti tiesiog iš galvos suraito pirmą į galvą šovusį adresą. Tačiau net ir jei prie Panevėžio savivaldybės prisirašęs pašalpininkas gyvena kitame Lietuvos gale, Savivaldybė vis tiek privalo iš savo kišenės jam mokėti socialinę paramą.
„Teisės aktai numato, kad parama mokama ne pagal realią gyvenamą vietą, o pagal deklaruotą arba apskaitytą. Mes galime tik pasiūlyti jiems persirašyti į kitą savivaldybę“, – teigė L. Šukienė.
Jos nuomone, reikalavimas už socialinę paramą atidirbti visuomenei naudingus darbus būtų gera drausminimo priemonė per savivaldybes migruojantiems, bet tik iš vienos kišenės pašalpas imantiems remtiniesiems.
Šiais metais vien socialinėms pašalpoms Panevėžio biudžete numatyta 16 mln. 200 tūkst. Lt.
Skaičiuoja prarastus litus
Klausimas dėl pašalpininkų darbo miesto Taryboje buvo keltas daugiau nei prieš metus. Tačiau tuomet tokiai opozicijos idėjai valdančioji dauguma pasipriešino motyvuodama, kad nebus kam prižiūrėti dirbančiųjų visuomenei naudingus darbus.
„Per tą laiką Savivaldybė darbo vengiančių pašalpų gavėjų sąskaita jau būtų sutaupiusi ne vieną milijoną litų ir išleidusi juos, pavyzdžiui, gatvėms tvarkyti. Taip miestui buvo padaryta žala“, – mano idėjos autorius Tarybos narys ir Panevėžio darbo biržos vadovas Viktoras Trofimovas.
Rajonas tinginiams neatlaidus
Jau pustrečių metų reikalaujanti atidirbti už socialinę paramą Panevėžio rajono savivaldybė džiaugiasi solidžiai sutaupiusi.
Pernai ji 2 997 asmenims išmokėjo 7,2 mln. Lt pašalpų. Tai yra rekordiškai mažai, palyginti su 2011 m., kai socialinę paramą skirstė ne Savivaldybė, o valstybė. Tada Panevėžio rajono gyventojams buvo išmokėta 11,6 mln. Lt.
Šiemet rajone pašalpininkų gretos dar labiau sumažėjo. Socialinę paramą gavo 2530, tai yra 795 mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Praėjusiais metais Panevėžio rajone pašalpų neteko 316 gyventojų, nes kviečiami neatvyko padirbėti visuomenės labui.
Seniūnijos kiekvieną mėnesį rajono Savivaldybei pateikia sąrašus neatėjusių padirbėti socialiai remtinųjų. Jiems paramos mokėjimas sustabdomas iki tol, kol Savivaldybės išlaikytinis teiksis ateiti į darbą.
Toks griežtas rajono Savivaldybės požiūris į socialinės paramos gavėjus jau ne kartą valdininkus buvo atvedęs į teismą.
Porą tokių išlaikytinių teisme bandė įrodyti, kad versdama atidirbti už socialinę pašalpą Savivaldybė pažeidė jų konstitucines teises. Veltėdžiams ir teismas nebuvo maloningas – valdininkai įrodė, kad ne tik atlyginimas, bet ir socialinė parama mokama už darbą. Inga Kontrimavičiūtė
