Etnologas, prof. dr. Libertas Klimka spėja, jog šią žiemą turėsime visko – sniego, lietaus, šalčio, atlydžio ir kitų gamtos reiškinių – o Kalėdos bus baltos ir su šaltuku.
Daugiau paaiškės vėliau
„Kadangi Šv. Martynas buvo šiltokas, t. y. žąsis plaukiojo ant prūdo, tai Kalėdos galėtų būti jau su sniegu ir šalteliu.
Yra toks senolių spėjimas ir pastaraisiais metais jis vis dar pasitvirtina: „Jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, – išmintimi dalijasi profesorius ir dėsto toliau: „Sausio mėnesio spėjimai buvo daromi kiek vėliau, ypatingai per Šv. Liuciją, gruodžio 13-ąją, ir spėdavo visus ateinančius metus: nuo Šv. Liucijos dvylika dienų iki Šv. Kalėdų kiekviena diena atitikdavo kiekvieną mėnesį“.
Taip pat, anot dr. L. Klimkos, labai reikšmingi žiemai yra Šv. Mykolo vėjai.
„Šiemet rugsėjo 29-ąją, kai minima Šv. Mykolo diena, ryškaus vėjo nebuvo. Tai reiškia, kad žiema gali būti permaininga. Tokią tendenciją galime pastebėti jau ir dabar, kai vieną dieną pašąla, kitą – vėl atleidžia, vieną dieną – sniegas, o kitą jau, žiūrėk, lietus lyja. Panašu, kad toks oras išsilaikys ne tik iki pat Šv. Kalėdų, bet ir visą žiemą.
Aišku, žiemos metu tarpai tarp permainų tikėtini ilgesni, ne tokie kaip dabar – vienos dviejų dienų, bet savaitės ar dviejų. Tačiau tai jau reikėtų tikslinti per Šv. Liuciją, nes tada gamta konkrečiau išdėlioja orų spėjimo ženklus“, – pasakoja etnologas.
Gyvūnai ir paukščiai šalčių dar neprognozuoja
Pernai turėjome dalį gražios žiemos su speigu, šaltuku, saulute ir gausybe sniego, bet nelabai ilgai, gal tik kelias savaites.
Žvelgiant į kitus gamtos ar gyvūnų ženklus, taip pat yra ir daugiau įvairių orų stebėjimo ir spėjimo požymių.
„Na, pavyzdžiui, labai paprastas požymis – kurmiai. Jie dar labai aktyvūs, puikiausiai sau gyvena. Vadinasi, kurmiai dar nejaučia ateinant šalčių. Tai reiškia, kad artimiausiu metu rimtos žiemos nebus, – pastebi profesorius. – Taip pat paukštukai, ypatingai miško, dar nesibūriuoja prie sodybų. Netgi pas mane, Vilniuje, kur gyvenu devintame aukšte, paprastai prieš šalčius atskrenda zylės, kartais netgi kėkštas pasirodo, o dabar jie manęs dar neaplankė, nesulaukiau svečių. Taigi, jie dar neprognozuoja artėjančios žiemos.
Tiesa, prieš pirmą sniegą kelios zylutės buvo atskridusios, bet labai trumpam užsuko, žvilgtelėjo į mano inkilus ir išskrido. O jeigu rimti šalčiai artinasi, tai jos čia būna, sukinėjasi kaip reikiant“.
Tokią pat situaciją dr. L. Klimka sako stebintis ir kaime: „Kadangi turiu žinių iš kaimo, palaikau ryšį, tai ten paukštukų sodyboje dar nėra, o prieš šalčius jie būtinai atsiranda.
Ir dar girdėjau, kad kai kurie paukščiai neskuba pasitraukti į šiltesnius kraštus. Dar gulbių kažkur yra, gervės ne taip seniai pasitraukė, tai rodo, kad jų dar negina tas arkties šaltis iš mūsų krašto“.
Bet tikriausiai nebus taip, kad visai plika, be sniego žiema bus?
„Ne, ne, sniego turėtų būti. Balto džiaugsmo turėsime, bet ar pavyks taip smagiai paslidinėti kaip pernai, tai – dar klausimas. Nors trumpesnių periodų su didesniu šalčiu gali būti. Apskritai pastaruoju metu orų kontrastai yra labai sustiprėję. Galbūt tai susiję ir su klimato šiltėjimu.
Tačiau anomalijų tikrai nėra. Tarkim, visada sakydavo, kad Adventas – tai su šerkšnais ir su rūkais. Netgi sakydavo, jeigu daug šerkšno, tai gerai derės rugiai kitais metais“, – spėjimus užbaigė dr. L. Klimka.
Autorius: Rasa JAKUBAUSKIENĖ
