Vilnietė Božena buvo pakviesta į konferenciją papasakoti apie diskriminaciją, kurią patiria romai Lietuvoje. O papasakoti, moters teigimu, ji gali daug – esą rasinės patyčios Lietuvos čigonus kankina kone kasdien.
„Šiandien pat važiuodama autobuse man viena pensininkė pasakė rusiškai labai negražiai, kad aš važiuočiau ten, iš kur atvykau“, – teigė Božena Karvelienė.
Boženą tokios kalbos skaudina, nes ir ji, ir jos tėvai gimė ir augo Lietuvoje. Dabar ji dirba parduotuvės vadove, tačiau atvirauja, kad darbdavių, kurie nepaisytų jos rasės, teko ieškoti 12 metų. Iki šių pareigų esą, sužinoję tautybę, vadovai ją atleisdavo iš darbo.
„Žiauriai yra sunku, toks jausmas, kad aš neturiu teisės čia gyventi. Aš esu tokia pati mokesčių mokėtoja ir turiu pilnas teises čia gyventi ir šiaip tai kartais norisi, kartais ir verkiu net“, – teigė TV3 pašnekovė.
Moterį skaudina lietuvių nusistatymas, kad visi čigonai yra vagys ar narkotikų prekeiviai, kai pati jaučiasi atsakinga ir sąžininga pilietė.
Etninių tyrimų institutas patvirtina, jog ir pagal statistiką, labiausiai iš visų mažumų grupių lietuviai diskriminuoja būtent romus.
Visgi kai kurios visuomenės etninės, religinės ir socialinės nuostatos, pasak specialistės, keičiasi į gerą. Šalia žydų 2005-aisiais kaimynystėje gyventi nenorėjo kas trečias, o dabar, socialinių tyrimo centro duomenimis, tokį priešiškumą žydams nurodė tik kas dešimtas tautietis. Tyrimo duomenimis, lietuviai į savo aplinką nenoriai įsileidžia ir pabėgėlius. Jų šiuo metu mūsų šalyje fiksuojama 400.
Vis dėlto, pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, su rase, tautybe ir religija susijusių skundų – mažai, tačiau ne dėl to, kad bėdos nėra, o dėl to, kad tokios diskriminacijos daugelis nemato ar nenori matyt.
Plačiau – TV3 reportaže:
