Penktadienį Lietuvoje apsiniaukę. Daug kur nedidelis lietus, dulksna. Vietomis rūkas. Vėjas vakarų, 3–8 m/s. Žemiausia temperatūra naktį 1–6, aukščiausia dieną 2–7 laipsniai šilumos.
Šeštadienį daugelyje rajonų nedidelis lietus, dulksna. Vietomis rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną pietvakarių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį ir dieną 2–7 laipsniai šilumos.
Sekmadienį daug kur nedidelis lietus, dulksna. Vėjas pietvakarių, naktį 6–11 m/s, dieną 8–13 m/s, pajūryje gūsiai 15 m/s. Temperatūra naktį ir dieną 2–7 laipsniai šilumos.
Hidrologinė situacija
Gruodžio 23 d. šalyje stebimas vandens lygio kilimas, vakarinėje dalyje, vietomis, iki 61 cm per parą. Numatomas vandens lygio svyravimas, daugiausia kilimas.
Vandens temperatūra upėse – 1–7, ežeruose – 0–5, Kuršių mariose – 3–4, Baltijos jūroje – 5–6 laipsniai šilumos.
Kai kur gali būti susidariusi plona ledo danga.
Gyventojasm primenama, kad ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra ≥7 cm. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm.
Tarnyba: labai tikėtina, jog 2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Pasak tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Gyčio Valaikos, dešimt iš 11 praėjusių mėnesių buvo šiltesni už 1991–2020 metų laikotarpio vidurkį.
„Jeigu antroji gruodžio pusė nebus labai šalta, tuomet 2024 metų vidutinė oro temperatūra Lietuvoje preliminariai sieks 9,3 laipsnius šilumos, o tai yra 1,9 laipsnio aukščiau už 1991–2020 metų laikotarpio normą“, – BNS sakė G. Valaika.
Kol kas šilčiausiais laikomi 2020-ieji, kuomet vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 9,2 laipsnius šilumos.
Kaip BNS teigė tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, 2024-ieji prasidėjo sąlyginai šaltu sausiu, jis buvo šaltesnis už daugiametę normą, 1991–2020 metų laikotarpio vidurkį, tačiau visi kiti mėnesiai buvo šiltesni.
Pasak jo, nors gruodis dar nesibaigęs, tikėtina, jog ir šis mėnuo bus šiltesnis.
Šilčiausias pavasaris
Lietuvoje šių metų pavasaris buvo šilčiausias per visą modernių meteorologinių stebėjimų istoriją (t. y. nuo 1961-ųjų), o ilgamečiai Vilniaus oro temperatūros duomenys rodo, kad tai buvo šilčiausias pavasaris per beveik 250 metų.
„Be to buvo užfiksuotas pats šilčiausias stebėjimų istorijoje rugsėjis. Mėnuo buvo šiltas tarsi tikrą vasarą. Meteorologinė (vasara – BNS) baigėsi tik rugsėjo pabaigoje“, – teigė G. Valaika.
Taip pat per metus išmatuota 18 paros aukščiausios oro temperatūros rekordų. Praėjusiais metais aukščiausios oro temperatūros rekordų buvo šešiolika, 2022 metais – trylika, o 2021-aisiais – šeši.
Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ gruodžio pradžioje pareiškė, kad šie metai neabejotinai bus karščiausi Bendrijoje ir pirmą kartą viršys kritinę ribą, nustatytą siekiant apsaugoti planetą nuo pavojingo perkaitimo.
Pasak G. Valaikos, šiemet šilčiau nei vidutiniškai buvo beveik visame pasaulyje, tuo pačiu labai šiltas buvo ir pasaulinis vandenynas, todėl Lietuva iš globalių tendencijų neišsiskyrė.
Rekordiniai reiškiniai
Mokslininkai sako, kad pasauliui šylant sutrinka nusistovėję klimato modeliai ir vandens ciklas, dažnėja ir stiprėja ekstremalūs orų reiškiniai.
Su tokiais šiemet susidūrė ir Lietuva. Liepą Šiauliuose buvo susiformavęs galingas viesulas, to paties mėnesio pabaigoje visoje šalyje iškrito didelis kritulių kiekis, fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai, šalyje be elektros buvo likę virš 160 tūkst. gyventojų.
„Copernicus“ mokslininkai nurodė, jog kiti metai prasidės kone rekordine oro temperatūra ir kad tokia padėtis galėtų išsilaikyti artimiausius kelis mėnesius.
Anot G. Valaikos, labai tikėtina, jog ir kiti metai bus šiltesni nei vidutiniškai, kadangi globali temperatūra tebėra labai aukšta.
„Jos aukštą reikšmę stipriai lemia šiltesni nei vidutiniškai vandenynai, o jie taip greitai neatvėsta, turi sukaupę daug šilumos, todėl ir toliau tai darys didelę įtaką pasaulio temperatūrai bei tuo pačiu Lietuvai“, – sakė G. Valaika.
Kaip pažymėjo D. Valiukas, labai tikėtina, jog 2024 metai taps šilčiausi ir globaliai, o globali temperatūra pirmą kartą viršys 1,5 laipsnio ribą, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Pasak G. Valaikos, Lietuvoje šaltų dienų pasitaiko nedaug, o sniego danga ilgesnį laikotarpį nesilaiko, saugus ledas ant ežerų būna trumpą laiką arba iš viso pakankamai storas nesusidaro, anksti prasideda pavasario potvyniai.
„Vasaromis kasmet sulaukiame lokalių stiprių liūčių, kuomet per keletą valandų gana nedidelėje teritorijoje gali iškristi pusės mėnesio kritulių norma ar netgi daugiau. Tuo pačiu didėja sausringumas. Štai ir dabar dalyje šalies gilesniuose dirvos sluoksniuose drėgmės trūksta. Dalyje vietovių žmonės praneša apie labai nusekusį vandens lygį šuliniuose ar susitraukusius gerai pažįstamus upelius, ežerėlius“, – pasakojo specialistas
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
