Pasakė, kaip Ukraina bus priartinta prie NATO: štai to tikisi aljanso generalinis sekretorius

Pirma, tikimasi, kad lyderiai patvirtins daugiametę pagalbos programą Ukrainai, kad būtų užtikrinta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sąveika su NATO šalimis. Antra, bus įsteigta NATO ir Ukrainos taryba. Ir, trečia, manoma, kad Vilniuje bus pakartota, jog Ukraina taps NATO nare, bet dėl detalių, kada tai galėtų įvykti, lieka neaišku. 

„Prieš beveik penkis šimtus dienų Maskva atnešė mirtį ir destrukciją į Europos širdį siekdama sugriauti Ukrainą ir suskaldyti NATO. Mūsų susitikimas nusiųs aiškią žinutę: NATO lieka vieningas ir Rusijos agresija neapsimokės. Vadovų susitikime mes sustiprinsime Ukrainą ir nubrėšime viziją jos ateičiai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. 

„Aš tikiuosi, kad aljanso lyderiai sutars dėl paketo iš trijų elementų, kad Ukraina priartėtų prie NATO. Pirma, mes sutarsime dėl daugiametės pagalbos programos, kad būtų užtikrinta visišką sąveika tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir NATO. Antra, mes sustiprinsime politinius ryšius įkurdami NATO ir Ukrainos tarybą. Ir trečia, tikiuosi, kad vadovai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, bei bus vieningi sutardami, kaip priartinti Ukrainą arčiau šio tikslo“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius. 

2008 m. Bukarešte jau buvo deklaruota, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis, tačiau nebuvo nurodyta, kada tai galėtų įvykti, nebuvo suteiktas narystės veiksmų planas (Membership Action Plan, trumpinys – MAP). Ekspertai teigia, kad jeigu šįkart Ukrainai bus pažadėta NATO narystė be jokių konkretumų, tokiu atveju tai bus tarsi Bukarešto klaidos pakartojimas. Netrukus po vadovų susitikimo 2008 m. Rusija užpuolė Gruziją, 2014 m. aneksavo Krymą, o 2022 m. pradėjo visapusišką karą prieš Ukrainą. 

Bukarešte apie Ukrainą ir Gruziją buvo pasakyta taip: „NATO sveikina euroatlantinius Ukrainos ir Gruzijos siekius tapti NATO narėmis. Mes šiandien sutarėme, kad šios šalys taps NATO narėmis. Abi šalys svariai prisidėjo prie aljanso operacijų. Sveikiname demokratines reformas Ukrainoje bei Gruzijoje (...) Narystės veiksmų planas yra tolesnis kelias Ukrainai ir Gruzijai į narystę. Šiandien mes aiškiai pareiškiame, kad remiame šių šalių siekį gauti narystės veiksmų planą". 

Šiuo metu kalbama, kad Vilniuje narystės veiksmų plano Ukrainai išvis gali būti atsisakyta, esą tai tarsi nuimtų biurokratinius suvaržymus ir klausimas dėl narystės liktų grynai politinis. 

Pasak J. Stoltenbergo, aljanso partnerės pasižadėjo suteikti Ukrainai 500 mln. dolerių vertės paramą kritiniams poreikiams patenkinti, įskaitant degalus, medicinos reikmenis, išminavimo įrangą. 

NATO generalinis sekretorius teigia, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus inauguraciniame NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje. J. Stoltenbergas sako, kad tai bus tarsi platforma krizių konsultacijoms sprendimų priėmimui. 

Bus patvirtinti 3 regioniniai gynybos planai

J. Stoltenbergas sako, kad Vilniaus vadovų susitikime turėtų būti patvirtinti 3 nauji regioniniai gynybos planai. Vienas iš planų apims Europos Arktį ir Šiaurės Atlanto regioną, kitas – skirtas rytiniam flangui, kur patenka ir Baltijos šalys, trečias – pietinis planas, apimsiantis Viduržemio ir Juodąsias jūras. 

Anot generalinio sekretoriaus, šiems planams įgyvendinti priskiriama apie 300 tūkst. aukštos parengties karių pajėgos, įskaitant oro ir jūrų kovinius vienetus. 

Tačiau norint geriau gintis arba atgrasinti priešininkus teks ir investuoti, mat saugumas kainuoja. NATO visuomet turėjo nusibrėžęs gaires, kad šalys narės turėtų skirti bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto gynybai, bet iš tiesų nedaug šalių laikėsi šios rekomendacijos. Tačiau Vilniaus vadovų susitikime tikimasi įtvirtinti pareigą, kad šalys privalo skirti 2 proc. gynybai ir kad tai yra būtinas minimumas, o ne siekis. 

Lietuva 2022 m. gynybai skyrė 2,36 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet aljanso gretose dar labai daug šalių, kurios tiek neskiria. Šią ribą pernai viršijo Graikija, JAV, Lenkija, Estija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Kroatija, Slovakija bei Lietuva.

Skaičiuojama, kad 2023 m. visos šalys narės kartu išlaidas gynybai bus padidinusios 8,3 proc. ir 2 proc. ribą viršys jau 11 valstybių. 

Iš viso NATO vienija 31 valstybę, kai priskaičiuojama Suomija, bet ne Švedija, kurios stojimui dar nepritarė Turkija ir Vengrija. Pirmadienį Vilniuje dar susitiks Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas bei Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas kartu su J. Stoltenbergu, bet padėties tai tikriausiai greitai nepakeis.