Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius gydytojas urologas dr. Mindaugas Jievaltas teigė, kad aukštosios matematikos čia nėra:
„Iš esmės yra trys galimos prostatos patologijos: jaunesnių vyrų problema – lėtinis prostatitas (tokia nelabai aiški klinikinė, mistifikuota liga), vyresniems vyrams gali būti gerybinis prostatos išvešėjimas – hiperplazija arba prostatos vėžys.“
Jis priminė, kad terminas „antroji vyro širdis“ įvestas dar profesoriaus Balio Dainio. „Ačiū profesoriui už šį terminą, jis labai gajus ir prigijęs. Nors tai su širdies ir kraujagyslių sistema nesusiję, profesorius sakydavo, kad ankstyvieji kardiovaskulinės sistemos patologijos šaukliai yra erekcijos sutrikimai.
Chronologine prasme jie pasireiškia truputį anksčiau ir duoda pirmuosius perspėjimo ženklus, kad vyrai turėtų rūpintis ir erekcija, ir širdies klausimais“, – pastebėjo jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Nors tarp medikų sklando juokai apie moteris, kurios pasigenda prostatos savo organizme, gydytojas pasakojo, kad dar dažnesnis scenarijus, kai atėjęs vyras sako: „Pas mane prostata“.
„Sakau, tai normalu, kiekvienas gimęs vyriškis turi prostatą (juokiasi). Tik visa esmė, kad ta prostata gali būti sveika arba pažeista, gali būti kažkoks susirgimas“, – kalbėjo M. Jievaltas.
Įprastai pas urologus vyrus atlydi moterys
Paklaustas, ar išties realybė tokia, kad vyrų sveikata vis tik labiau rūpinasi ir pas urologus palydi moterys, pašnekovas neslėpė, kad didesne dalimi atvejų taip ir yra:
„Mano pacientai didžiąja dalimi yra sergantys onkologinėmis ligomis, tai tikrai nepameluosiu sakydamas, kad gal 70 proc. pacientų ateina lydimi žmonos, kartais atlydi anūkai ar dukra. Moterys šioje vietoje yra aktyvesnės, padrąsina, paragina, būna šalia.
Kitą kartą to tikrai reikia, kartais matai gal yra nesklandumų, nesusikalbama, tai keturios ausys ir keturios akys daug geriau nei dvejos. Bet nieko blogo čia nematau, mes, vyrai, turime būti dėkingi už moralinę paramą ir rūpestį, kurį rodo moterys.“
Pasak jo, juo labiau partnerės parama svarbi ir apsisprendžiant, kokį gydymą rinktis.
Kaip dažnai sakau vyrams, prostatos vėžys tarp visų onkologinių ligų turbūt yra viena bene geriausiai gydomų ligų. Tai jei tau lemta tokią ligą turėti, tai gal geriau ne plaučių ar skrandžio vėžį.
„Tai būna rimtas sprendimas – ar operuotis, ar rinktis spindulinį gydymą. Gal iš šono viskas atrodo paprasta, bet pasiryžti žmogui sudėtinga, nes gydymas turės savo pasekmes, kai kurie aspektai lies ir šeimos narius. Dėl to visada sakau, tegu tas sprendimas vyksta namuose kuo platesniame kontekste, jei gyvenama kartu su vaikais, ir jie galėtų būti įtraukti“, – pastebėjo gydytojas.
Jis kartu priminė, kad prieš 10–15 metų gydant prostatos vėžį Lietuvoje pradėta taikyti aktyvios stebėsenos forma. Tačiau ne visai namiškiai suvokdavo, ką tai reiškia:
„Iš pradžių būdavo gana daug nesupratingumo, paskirdavai aktyvią stebėseną, bet grįždavo po mėnesio pacientas, sako, negaliu, visi namiškiai protestuoja, dukros sako – ką tėvai darai, reikia gydytis, ir jis jau grįžta pakeitęs nuomonę. Taigi pradinėse konsultavimo fazėse, kai pacientą supažindini su diagnoze ir būsimo gydymo alternatyvomis, kuo daugiau žmonių dalyvauja, tuo yra geriau.“
Prostatos vėžys – ne baisiausia onkologinė liga
Paklaustas, kodėl vyrai patys užmiršta savimi rūpintis, gydytojas svarstė, kad nemažai dalykų yra užkoduota genetiškai.
„Vyrai yra pasaulio kūrėjai, pasaulio stiprieji, dabar įsivaizduokite, kad ties 60 metų riba tau pasako, kad turi vieną ar kitą defektą, tai teks pripažinti, kad esi silpnas. Tad nesinori turbūt ir psichologiškai eiti pas gydytoją ir pripažinti kažkokią savo silpnybę.
Moterys apskritai rūpestingesnės, daug rūpestingesnės ir savo sveikatos atžvilgiu. Mano manymu, čia dar yra prigimtiniai pasąmoniniai dalykai, nes moteris turi gimdyti vaikus, ji atsako už jų kokybę, vyras didžiąja dalimi atsako tik už vaikų kiekį.
Ir tas moterų rūpestis nesibaigia ties gimdymu, tęsiasi 18 ar 20 metų, tad moterys yra biologiškai kantresnės, rūpestingesnės, nes jų biologinis kodas yra kitoks. Tad natūralu, kad jos dažnu atveju rūpinasi ir savo vaikų tėvu. O tai, kad vyrai kartais nesugeba sukontroliuoti savo silpnybių, tai viena silpnybių išraiška“, – dėstė M. Jievaltas.
Gydytojas ramino, kad prostatos vėžys tikrai nėra pats baisiausias onkologinis susirgimas.
„Kaip dažnai sakau vyrams, prostatos vėžys tarp visų onkologinių ligų turbūt yra viena bene geriausiai gydomų ligų. Tai jei tau lemta tokią ligą turėti, tai gal geriau ne plaučių ar skrandžio vėžį. Tad blogoji informacija, kad turi onkologinę ligą, o geroji dalis, kad dažniausiai ji neblogai gydoma ir su ja galima gyventi ir nugyventi gyvenimą“, – pastebėjo jis.
Ar lėtinis prostatitas gali pereiti į vėžį?
Urologas laidoje paklaustas ir kiek tiesos tokiuose teiginiuose, kad jei vyras kažkada jaunystėje sirgo prostatitu, vėliau tai pereina į gerybinę prostatos hiperplaziją, o galiausiai – prostatos vėžį.
„Tokia seka tikrai nebūtina. Mes žinome prostatos vėžio aiškius rizikos veiksnius, tarp jų lėtinio prostatito nėra. Gal čia profesorius Dainys man puls prieštarauti, taip, toks disputas moksle egzistuoja, vis bandoma surasti sąsajų su lėtiniu prostatitu. Bet jei paimsime klasikinę literatūrą ir rekomendacijas, ten lėtinis prostatitas nėra įvardytas kaip akivaizdus rizikos veiksnys sirgti prostatos hiperplazija arba vėžiu.
Taip, esu matęs tų vyrų, kuriuos prostatitas atveda juos iki prostatos hiperplazijos ir vėžio. Faktas tas, kad jei žmogus turi lėtinį prostatitą, vėžio diagnostika būna apsunkinta, nes uždegimas kartais maskuoja situaciją, nesuprantame, kodėl PSA rodiklis būna padidėjęs. Bet patogenezinio ryšio čia neieškočiau“, – aiškino M. Jievaltas.
Tiesa, jei vyras nuo jaunystės turi prasidėjusį prostatitą, kitą kartą jis rusenti gali iki 70–80 metų amžiaus.
Kaip atpažinti prostatitą?
Gydytojas priminė, kad sergant prostatitu pagrindiniai simptomai dažniausiai yra vienoks ar kitoks diskomfortas dubenyje, skausmas dubenyje, kartais – skausmas tarpvietėje, jis gali būti plintantis į abidvi sėklides.
„Kartais, kaip sako, kažkur pilvo apačioje juntamas kažkoks skausmas, dažnu atveju vyrai nežino skausmo priežasties. Tik faktas, kad ji jaučia ne visada, o priepuoliais.
Mes manome, kad jų atsinaujinimas ir pasikartojimas labiausiai vienaip ar kitaip susijęs su peršalimais, žvarba. Vieniems tie simptomai silpnesni, kitiems – stipresni, vieni juos toleruoja, kiti – ne, kai kuriems ir miegas, net – psichika patrinka“, – pastebėjo gydytojas.
Bet jei paimsime klasikinę literatūrą ir rekomendacijas, ten lėtinis prostatitas nėra įvardytas kaip akivaizdus rizikos veiksnys sirgti prostatos hiperplazija arba vėžiu.
Gali atsirasti ir šlapinimosi sutrikimų – jis tapti dažnesnis, apsunkintas, kartais varginti naktinis šlapinimasis, tačiau skausmo nebūna.
„Kai kuriems vyrams sutrinka erekcija, libido, jie turi retesnius santykius. Kai kurie jaučia skausmus po ejakuliacijos“, – pridūrė M. Jievaltas.
Paklaustas, ar tiesa, kad reti, nereguliarūs lytiniai santykiai kaip tik veda į prostatitą, gydytojas šį mitą išsklaidė: „Priešingai – yra gana daug žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių susilaikę nuo lytinių santykių, tai nematau pas juos žydinčių ir klestinčių prostatitų.“
Prostatos hiperplazijos rizika auga su amžiumi
Tuo metu gydytojas tikino, kad prostatos hiperplazija (adenoma) gi nėra bėda, jei tai nėra užleista būklė.
„Jei ateini laiku ir nustatomas prostatos išvešėjimas, kuris sąlygoja šlapinimosi sutrikimus, gali pradėti medikamentinį gydymą. Hiperplazijos simptomatika atsiranda maždaug nuo 50 m. amžiaus, bet gali būti ir išimčių. Manoma, kad 50 proc. 50-mečių jau jaučia simptomus, tarp 60-mečių – 60 proc., tarp 70-mečių – 70 proc. ir t.t. Tokiems asmenims atsiranda šlapinimosi simptomų dėl prostatos dydžio – vargina dažnesnis noras, naktinis šlapinimasis, nepilnas pasišlapinimas, staigus noras, kurį sunku suvaldyti“, – vardijo urologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad lygiagrečiai yra kita bėda – dalis šio vyrų dar būna seksualiai aktyvūs, o nuo 50 metų ir taip atsiranda vienokie ar kitokie erekcijos sutrikimai.
„Bet libido ir erekcija tai visiškai skirtingi procesai, skirtingai reguliuojami. Hiperplazija daugiau sąlygota amžiaus ir hormonalinio statuso, o erekcija – kraujagyslinio statuso, kas vyksta kraujagyslių sienelėje. Bet gali būti, kad vyras turi padidėjusią prostatą ir gerą erekciją“, – pastebėjo M. Jievaltas.
Prostatos vėžys vystosi be simptomų
Ar adenoma yra prostatos vėžio pasekmė? Į tai gydytojas nusijuokė, kad jei žinotų atsakymą į šį klausimą, turbūt susižertų ne vieną Nobelį.
„Nors du vaistai, gydymo metodai turi pelnę Nobelio premijas, ligos priežastys lieka neaiškios – kaip ir bendrai kalbant apie onkologiją. Kokia profilaktika, klausia vyrai, ypač apie maistą, papildus, gyvenseną, tai galioja bendrosios rekomendacijos.
Nereikėtų rūkyti, vengti žalingų įpročių, alkoholis tikrai nepadeda, bendri mitybos įpročiai, kurie tinka sveikai gyvensenai. Rizikos veiksniai yra rasė (afroamerikiečiams didesnė rizika), didesnis amžius ir lytis – tai nė vienas veiksnys nėra paveikiamas“, – konstatavo jis.
Nuo metu specifinių simptomų sergant prostatos vėžiu nėra, jie atsiranda tik jau ligai gerokai pažengus.
„Nieko blogo vyras nejaučia. Čia yra ir geroji, ir blogoji dalis. Specifiniai simptomai – kauliniai skausmai tai yra užleistos ligos išraiška. Pradžioje tokie vyrai gali turėti šlapinimosi simptomų, bet juos galime paaiškinti prostatos dydžiu, jie nėra specifiniai vėžiui. O padidėjusioje prostatoje gali būti ir hiperplazija, ir vėžio ląstelės, tad reikia atsirinkti, kur jau yra piktosios ligos“, – kalbėjo M. Jievaltas.
Būtent dėl vyrai raginami dėl prostatos vėžio pasitikrinti profilaktiškai pagal prevencinę programą ir pasitikrinti PSA. Tą galima daryti nuo 50 metų, o tie, kurie turi jau sergančių artimų giminaičių, – nuo 45 m.
