Liberalų sąjūdžio atstovų inicijuotu Civilinio kodekso (CK) siūloma apibrėžti, kad partnerystė yra pilnametystės sulaukusių, giminystės ryšių nesiejamų ir santuokos nesudariusių sugyventinių monogamijos principu paremtas bendras gyvenimas šeimoje, abiem partneriams notariškai patvirtinus pareiškimą dėl partnerystės ir pasirašius sutartį. Projekte siūloma įtvirtinti, kad partneriai sutartimi nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų bendram gyvenimui.
CK pakeitimais numatoma, kad partnerystę gali sudaryti ne tik skirtingų, bet ir tos paties lyties asmenys. Partnerystės reglamentavimą siūloma sulyginti su santuokos reglamentavimu.
„Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos ar partnerystės savanoriškumo, sutuoktinių ar sugyventinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, motinystės visokeriopos apsaugos principais ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“, – teigiama teisės akto pataisose.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra nutaręs, kad šis CK pakeitimo projektas, kuriuo siūloma įteisinti partnerystę ne tik tarp skirtingų, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų, neprieštarauja Konstitucijai. Projektą kitą savaitę ketinama pateikti Seimui.
Užsiminė ir apie homoseksualų auginamus vaikus
Vienas iš minėto CK pakeitimo projekto iniciatorių, Seimo narė, liberalė Dalia Kuodytė portalui tv3.lt neslėpė vilčių, kad pataisos bus priimtos Seime artimiausiu metu.
„Kai turime Seime „n“ Gražulių, tai labai sunku tikėtis, kad dabar pavyks tas pataisas priimti. Bet esmė yra tai, kad kuo daugiau visuomenėje būtų kalbama ir diskutuojama apie tai, kad tai yra reikalinga, kam tai yra reikalinga.
Esu visiškai įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau – jei ne šitoje, tai kitoje kadencijoje – tos pataisos bus priimtos ir vieną kartą mes suvoksime, kad žmonių lygybė prieš įstatymus yra be galo svarbus ir vienas pagrindinių žmogaus teisės principų. Ir Lietuva iš Europos Sąjungos turbūt turėtų tikėtis ne tik finansinių injekcijų, bet prisijungusi prie Europos Sąjungos, turi vadovautis ir įgyvendinti tas vertybes, kurios ten yra svarbios“, – komentavo liberalė.
Politikė akcentavo, kad Lietuvoje apie 30 proc. kartu gyvenančių ir neretai vaikus auginančių asmenų nesudaro santuokų dėl įvairių priežasčių, todėl, pasak Seimo narės, į tai negalima nusispjauti.
„Tai liečia ir skirtingos lyties, ir tos pačios lyties asmenis. Ir tai reiškia, kad žmonės, gyvendami kartu, augindami vaikus, negali realizuoti tam tikrų teisinių apsaugos priemonių“, – pažymėjo D. Kuodytė, primindama, kad CK jau nuo 2000 m. numatyta partnerystė sudarymo galimybė, tačiau konkrečiai tai iki šiol nebuvo reglamentuota.
„Aš siūlyčiau pagalvoti apie vaikus, kurie jau auga tiek skirtingos lyties asmenų šeimose, kurios nesudariusios santuokos, tiek ir apie homoseksualių asmenų šeimose augančius vaikus, dažniausiai tai yra moterys. Tie vaikai yra lygiai taip pat mūsų vaikai, tai yra mūsų visuomenės dalis ir apie jų gerbūvį, gerovę, normalų gyvenimą mes turime galvoti ir negalvoti, kad priėmę kažkokius pelėsiais atsiduodančius įstatymus kažką išspręsime“, – aiškino parlamentarė.
Abejoja ir opozicija, ir valdantieji
Didžiausios valdančiosios koalicijos partijos socialdemokratų vicepirmininkas, Seimo narys Algirdas Sysas portalui tv3.lt teigė, kad socdemų gretose dėl liberalų siūlomo CK projekto nuomonių yra įvairių. Vis dėlto, anot A. Syso, socialdemokratai labiau linkę pritarti Teisingumo ministerijos parengtų CK pataisų, kuriomis siūloma, kad skirtingos lyties asmenys, tai yra vyras ir moteris.
„Kadangi Vyriausybė ruošia projektą, tai, aišku, kad dauguma mūsų turėtų palaikyti jį, bet aš žinau, kad nesibaigė diskusijos dėl to. Bet kokiu atveju Civilinio proceso kodekse yra tos nuostatos, o įstatymo įgyvendinimo nėra, tai reikėtų sutvarkyti“, – sakė A. Sysas.
Darbo partijos vienas lyderių Vytautas Gapšys, vertindamas liberalų projektą, pažymėjo, jog jam nepriimtinas yra partnerystės tapatinimas su santuoka.
„Jeigu liberalai kalba apie santuoką ir visas kitas pasekmes, tai čia reikia žymiai didesnės diskusijos ir aš manau, kad tai būtų labai ankstyvas dalykas.
Jeigu du žmonės turi tam tikrą turtą, tarkime vaikinas su mergina gyvena ne santuokoje, tai jie turi teisę kažkaip pasidalinti tą turtą, apsitarti, kas nutiks, jei jie išsiskirs. Dabar, jeigu kalba eina apie butą, garažą ar automobilį tarp dviejų ir tos pačios lyties asmenų, tai irgi turi turėti teisę susitarti, kaip jie tą turtą valdo, bet tai nėra santuoka, tai yra turto valdymas“, – portalui tv3.lt aiškino V. Gapšys.
Abejonių apie siūlymą įteisinti ne tik skirtingos, bet ir tos pačios lyties asmenų partnerystę teigė turintis ir opozicijoje dirbančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
„Mes buvome linkę laukti Vyriausybės projekto, kuris buvo derinamas su dvasininkais, sprendžiant tą klausimą. Liberalų inicijuojamo projekto greičiausiai mūsų frakcija neskubės palaikyti.
Argumentai, kad gyvenant tos pačios lyties asmenims kartu, mūsų vertinimu, tokius santykius galima išspręsti be specialių tokių formų, kaip partnerystė, įforminimo Civiliame kodekse, o remiantis kitomis bendromis nuostatomis. Ir, mūsų vertinimu, ėjimas link partnerystės yra ne kas kita, kaip tolimesnis ateityje siekis turėti galimybę auginti vaikus, o tą jau mes tikrai nepalaikome“, – portalui tv3.lt sakė konservatorius.
Siūlo gydyti valstybės lėšomis
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis tv3.lt pažymėjo, jog partnerystės instituto iš viso nereikia. Politiko manymu, liberalų projektas yra tiesiog homoseksualų bendruomenės stumiamos politikos dalis.
„Aš manau manyčiau, kad tikrai neverta pritarti. Čia jau homoseksualų asociacija ar sąjunga braunasi toliau – partnerystės reikia, o vėliau reikės vaikų santuokų. Manau, kad tikrai nereikia pritarti. Buvo ir yra gyvenime, kad gyvena ir seserys, kai miršta vyrai, ir vyrai būna gyvena, bet jokių jiems nereikia tos partnerystės įstatymų ir jie puikiaisiais gyveno, jokių problemų nebuvo. Tai iš kur jiems atsirado problemos? [...]
Dar kaip tarp vyro ir moters, tai dar nors ne prieš prigimtį, pagal gamtos dėsnius, o čia tai įteisins tokį iškrypimą įstatymu, tai absurdas bus“, – pasipiktinimo neslėpė P. Gražulis.
„Tvarkietis“ akcentavo, kad atliktas ne vienas tyrimas, kurio rezultatai esą parodė, jog homoseksualai platina venerines ligas, jų gretose apstu narkomanų, alkoholikų, taigi, pasak politiko, verčiau jau reikėtų valstybei reikėtų užsiimti homoseksualų gydymo, o ne partnerystės įteisinimu. „Aš gal net sutikčiau, kad juos, kaip ten bebūtų, gydytų, apmokėtų tą gydymą iš valstybės biudžeto, tai žmogus būtų tik laimingas“, – pasiūlymą pateikė P. Gražulis.
