Vis dėlto, teismas atsižvelgdamas tai, kad padarytame nusikaltime S. Drėlingo vaidmuo buvo antraeilis, jis yra 85 metų, silpnos sveikatos, nėra padaręs jokių kitų nusikaltimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 60 metų ir S. Drėlingas dalį laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs, nutarė sumažinti faktiškai nuteistojo atliktos bausmės dydį iki 5 mėnesių ir 6 dienų, įskaičius jau praleistą įkalinimo laiką.
„Iš įstatyme numatytų bausmės tikslų šiuo atveju gali būti pasiektas tik vienas – nubaudimas, kiti bausmės tikslai objektyviai negali būti pasiekti ir netenka prasmės. Laikoma, kad Stanislovas Drėlingas jam paskirtą bausmę atliko“, – konstatavo LAT.
Žemesnių instancijų teismai S. Drėlingui buvo numatę penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Už genocidą nuteistas pagrįstai
LAT plenarinė sesija konstatavo, kad S. Drėlingas žinojo apie sovietinės valdžios tikslą sunaikinti visus pasipriešinimo okupacinei valdžiai dalyvius, suvokė, kad A. Ramanauskas ir jo žmona Birutė Mažeikaitė yra Lietuvos partizanai, suprato, kad operacijos metu jie bus nužudyti arba paimti į nelaisvę, kankinami ir teisiami, kaip „tėvynės išdavikai“, nuteisti mirties bausme ar deportuoti.
„S. Drėlingo veiksmai buvo neatsiejami nuo kitų operacijos dalyvių veiksmų, turint bendrą tikslą sulaikyti minėtus partizanus“, – pažymėjo teismas.
LAT nutartyje, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pažymima, kad byloje nustatytas S. Drėlingo ryšis su genocidą vykdžiusią okupacine valdžia, jo veiksmų, vykdant genocidą, apimtis ir tyčios turinys.
„Tai, kad kaltinime nėra nurodyti konkretūs asmenys, tiesiogiai kankinę ir sušaudę A. Ramanauską bei deportavę B. Mažeikaitę, nereiškia, kad S. Drėlingas nuteistas nepagrįstai ir neturi esminės reikšmės teisiniam nusikalstamos veikos vertinimui. S. Drėlingo veikoje yra visi būtinieji genocido sudėties požymiai“, – aiškino LAT.
LAT atkreipė dėmesį į tai, kad pasipriešinimo okupacijai dalyviai – Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai – buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis. Ji turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę.
„Tai atitinka saugomos grupės dalies pagal Konvenciją prieš genocidą požymius ir šios grupės asmenų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę, tiek pagal Lietuvos įstatymus vertinami kaip genocidas“, – antradienį priimtoje nutartyje skelbia LAT.
Akcentuoja istorinį teisingumą
Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Gintautas Paškevičius žurnalistams sakė, kad S. Drėlingas aiškino, kad jo vaidmuo sulaikant Lietuvos partizanų vadą buvo kitoks nei nurodoma bylos aplinkybėse.
„Jie neneigė, kad dalyvavo, bet jis neigė savo vaidmenį. Jis motyvavo tuo, kad jo paskirtis toje operacijoje buvo kaip vertėjo, jo grupė nesulaikė (A. Ramanausko-Vanago ir jo žmonos – tv3.lt), jis buvo tuo metu pastate, bet bylos duomenys rodė ką kita ir tai buvo paneigta“, – kalbėjo prokuroras.
Nuteistasis S. Drėlingas prašė teismo panaikinti apkaltinamąjį nusprendį ir bylą nutraukti. Atmesti nuteistojo ir jo gynėjo skundus prašė ir Generalinė prokuratūra, ir A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė – Skokauskienė.
A. Ramanausko-Vanago dukrai atstovavęs advokatas Vytautas Zabiela neslėpė esantis nenusivylęs LAT sprendimu, mat, anot advokato, teismas patvirtino, jog S. Drėlingas, dalyvaudamas partizanų vado sulaikymo operacijoje, tokiu būdu padėjęs vykdyti genocidą, buvo nuteistas pagrįstai.
V. Zabiela teigė nesureikšminantis to, kad teismas sušvelnino S. Drėlingui skirtą laisvės atėmimo bausmę.
„Įvairiuose teismuose mes žinome, kad kiek buvo bylų, tai teismo praktika dėl bausmių buvo įvairi. [...] Šiuo konkrečiu atveju mes matome, kad jam 85 metai, žmogus, turintis ligų, pats nusikaltimo įvykis buvo seniai padarytas, tačiau šiuo konkrečiu atveju senatis neturi reikšmės ir galima būtų galvoti, kad toks nusikaltimas kaip vakar padarytas. [...]
Tai yra subjektyvu. Kaltinamasis gali galvoti, kad tai tikrai teisinga, o nukentėjusi gali galvoti ir kitaip todėl, kad tos visos kančios dėl A. Ramanausko, kuris buvo šitaip išniekintas, sudraikytas, suplėšytas, akys išbadytos ir galiausiai mirties bausmė, tai gali žmogus galvoti ir kitaip, tačiau, kaip teko stebėti šios kategorijos bylose, lietuviai, tremtiniai, partizanai, ryšininkai nesiekia keršto, o siekia istorinio teisingumo“, – kalbėjo V. Zabiela.
Skyrė griežtesnę bausmę
Prokuroras siūlė S.Drėlingui skirti septynerius metus laisvės atėmimo, tačiau teismas nusprendė, kad buvęs sovietų saugumietis turėtų kalėti penkerius metus.
Skirdamas švelnesnę bausmę, Kauno teismas atsižvelgė į tai, kad byla truko ilgai, o S. Drėlingas yra silpnos sveikatos, o jo vaidmuo nusikaltime buvo antraeilis – jis buvo tik padėjėjas.
Praėjusių metų kovo 12 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė, kad nors S. Drėlingas ir neigė dalyvavęs kaltinime nurodytoje operacijoje, tačiau byloje ištirti duomenys leidžia kolegijai teigti, jog tokioje operacijoje jis dalyvavo ir savo veiksmais padėjo kitiems sovietų okupacinės valdžios atstovams. Jam už dalyvavimą A. Ramanausko-Vanago sulaikyme skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Po 1956 metais įvykdytos operacijos, buvęs mokytojas A.Ramanauskas – Vanagas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas kitais metais buvo sušaudytas.
