Antradienį planuotas pasirašyti politinių partijų susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos principų atidėtas antrą kartą.
Susitarimą inicijuojantis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Justinas Karosas BNS teigė, kad dokumento pasirašymas atidėtas dėl spalio 15-16 d. Briuselyje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
„Nutarėme, kad to posėdžio rezultatai turi būti atspindėti mūsų susitarime, - teigė parlamentaras. - Prognozuojama, kad per Europos Vadovų Tarybos posėdį bus radikalesnių posūkių“.
Anot jo, EVT numato priimti svarbius sprendimus dėl energetinio saugumo, ekonominės ir finansų padėties, santykių su Rusija ir rytinės Europos kaimynystės politikos plėtros aspektų.
„Šie strategiškai svarbūs sprendimai turėtų atsispindėti ir politinių partijų susitarime, kuris įtvirtins pagrindinius Lietuvos užsienio politikos principus, nubrėš gaires ir įvardins tikslus 2008-2012 metams“, - teigiama URK pranešime spaudai.
J.Karoso teigimu, partijų susitarimas galėtų būti pasirašytas kitą savaitę.
Tačiau dar nežinoma, kokios partijos šį dokumentą pasirašys. Seimo URK pirmininkas tvirtino, jog kvietimą į ceremoniją gaus visų parlamentinių partijų lyderiai.
Į kitos kadencijos Seimą išrinkta Tautos prisikėlimo partija pasirašyti dokumento nekviečiama. „Jie galės prisidėti vėliau, jeigu norės. Tai nėra koks nors uždaras dokumentas“, - pareiškė J.Karosas.
Po susitarimu greičiausiai nebus ir rinkimų nugalėtojų - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų - lyderio parašo. Anot URK pirmininko, šios partijos atstovai nepakeitė pozicijos ir neketina pasirašyti parengto dokumento.
„Bijau, kad jie savo radikalizmo neįveiks. Mes irgi nenorime šokti pagal jų dūdelę“, - sakė J.Karosas.
Anksčiau susitarimo tekstui nepritarė ir Liberalų sąjūdis.
URK vadovas prisipažino nežinąs, kurių politinių jėgų lyderiai ar atstovai sutinka pasirašyti susitarimą dėl užsienio politikos.
Šį susitarimą planuota pasirašyti dar praėjusią savaitę. Tačiau tuomet ceremonija atidėta motyvuojant artėjančiais Seimo rinkimais.
Susitarimo „Dėl Lietuvos užsienio politikos principų, strateginių gairių ir tikslų 2008-2012 metais“ projekte, be kita ko, numatomas partijų pritarimas Lietuvos integracijai į ES, NATO bei kitas tarptautines struktūras ir aktyviam Lietuvos dalyvavimui jose.
Čia pat pažymima, kad svarbiausias strateginis Lietuvos užsienio politikos tikslas yra pirmiausia diplomatinėmis priemonėmis užtikrinti tautos ir valstybės saugumą, demokratinę jos raidą ir piliečių gerovę.
Deklaruojami tikslai, „atsižvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, remti tolesnę ES integraciją, siekti užbaigti ES institucines ir politines reformas. Aktyviai dalyvauti įgyvendinant ES užsienio ir vidaus politiką. Pritarti tolesnei ES ir NATO plėtrai, skiriant pagrindinį dėmesį Baltarusijai, Moldovai, Pietų Kaukazo valstybėms ir Ukrainai ir laikantis nustatytų kriterijų dėl naujų valstybių prisijungimo“.
Be to, nurodomas siekis palaikyti NATO, kaip svarbiausios Lietuvos saugumą užtikrinančios kolektyvinio saugumo organizacijos, taip pat Jungtinių Tautų organizacijos ir ES vykdomas karines operacijas ir civilines misijas, skirtas apginti taiką ir žmogaus teises ir dalyvauti jose. Taip pat - „sąžiningai vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus. Siekti aktyvesnio NATO įsitraukimo reaguojant į naujas grėsmes ir iššūkius. Būti aktyviu NATO plėtros problemų svarstymo ir jos įgyvendinimo dalyviu. Nuosekliai ir kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai“.
„Santykius su Rusijos Federacija plėtoti remiantis geros kaimynystės ir bendradarbiavimo dvasia, tarptautinės teisės principais ir 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“, - rašoma projekte.
