Praėjusių metų gruodžio 15–23 dienomis atliktas tyrimas rodo, kad šiuo metu opozicijoje esančiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) visuomenės palaikymas nuo lapkričio augo paklaidos ribose. Paramą socialdemokratams gruodį išreiškė 16,3 proc. respondentų, lapkritį – 13,8 proc.
Antroje reitingų lentelės vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Valdančioji partija gruodį sulaukė 10,8 proc. respondentų palaikymo. Mėnesiu anksčiau partiją rėmė 9,7 proc. apklaustųjų.
Trejetuką užbaigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 9,4 proc. parama. Lapkritį partiją rėmė 8 proc. tyrimo dalyvių.
Toliau reitingų lentelėje – Liberalų sąjūdis. Gruodį šiai politinei jėgai palaikymą reiškė 6,2 proc. apklausos dalyvių, (lapkritį – 6,6 proc.).
Apklausos duomenimis, jeigu rinkimai vyktų artimiausią savaitgalį, opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 6,1 proc. balsų (lapkritį – 4 proc.).
Parlamento mažumoje veikianti Darbo partija gruodį būtų pelniusi 2,2 proc. respondentų balsų (lapkritį – 1,7 proc.). Tuo metu Laisvės partija sulauktų 5,3 proc. balsų (lapkritį – 3,3 proc.).
Seime atstovų nebeturinti „Laisvė ir teisingumas“ gruodį sulaukė 2,6 proc. apklaustųjų paramos, Lietuvos regionų partija – 2 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) taip pat 2 proc.
Kitos politinės partijos apklausoje surinko mažiau nei 2 proc. respondentų balsų. Apklausos duomenimis, rinkimuose nebalsuotų 10,8 proc. apklaustųjų, nežinančiųjų už ką balsuoti, ar neatsakiusiųjų yra apie penktadalį – 21,4 proc.
Tinkamiausia vadovauti Vyriausybei – I. Šimonytė
Gruodžio mėnesį daugiau apklaustųjų teigė, kad premjerė Ingrida Šimonytė labiausiai tinka užimti ministro pirmininko pareigas. Gruodį politikę Vyriausybės vadove norėjo matyti jau 10,9 proc., kai lapkritį tokios nuomonės laikėsi 7,2 proc. apklaustųjų.
Rinkdami labiausiai tinkantį politiką premjero pareigoms eiti, 8,5 proc. apklaustųjų įvardijo Europos Parlamento (EP) narę, LSDP lyderę Viliją Blinkevičiūtę (lapkritį ją rėmė 8,4 proc. reposndentų). Trečioje vietoje – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, sulaukęs 7 proc. respondentų balsų (lapkritį – 5,4 proc.).
Į ketvirtąją lentelės vietą pakilo Seimo narys, kandidatas į prezidentus Aurelijus Veryga, kurį ministro pirmininko poste matytų 4,2 proc. apklaustųjų (lapkritį – 2,1 proc.). Penktoje vietoje – socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis su 3,7 proc. respondentų balsų (lapkritį – 3,4 proc.).
Toliau lentelėje rikiuojasi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen su 3,5 proc. balsų, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kurį premjero poste matytų 3,2 proc. apklaustųjų. Seimo narį Remigijų Žemaitaitį kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovą mato 3 proc. respondentų, ekspremjerą Algirdą Butkevičių – 2,8 proc., eurokomisarą Virginijų Sinkevičių – 2,8 proc.
Vyriausybės veiklos vertinimas – ir toliau neigiamas
Gyventojai ir toliau daugiausiai kritiškai pasisako apie Ministrų kabineto darbą. Gruodį 31,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad Vyriausybės veiklą vertina neigiamai, 34 proc. – greičiau neigiamai. Lyginant su lapkričiu, nuomonės esmingai nepasikeitė – neigiamai pasisakė 34,3 proc. apklausos dalyvių, greičiau neigiamai 33,5 proc.
Tuo metu teigiamai Vyriausybės darbą gruodį įvertino 2,7 proc. respondentų – lapkritį taip pasisakė 2,5 proc. Šiek tiek padaugėjo tų, kurie Ministrų kabinetą vertina greičiau teigiamai – lapkritį tokios pozicijos laikėsi 21 proc. tyrimo dalyvių, o gruodį 24,2 proc.
Visgi, 7,8 proc. teigė nežiną, kaip įvertinti ministrų veiklą, arba į klausimą neatsakė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų gruodžio 15-23 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas telefoninės ir internetinės apklausos metodas. Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Kaune didžiausias Lietuvoje su šildoma žalia veja, 15 000 vietų tribūnomis, kurias dengia stogas, apsaugantis nuo lietaus ir atšiauraus oro, su naujais bėgimo takais, infrastruktūra visoms lengvosios atletikos disciplinoms, aikšte futbolui arba regbiui ir viskuo, ko reikia geriems, dideliems ne tik sporto, bet ir muzikos ar šou verslo renginiams, kuriuose gali dalyvauti 30 000 žiūrovų, stadionas pastatytas irgi per 4 metus. Kaina - 43 mln.eurų.
Vilniuje "nacionalinis" 15 000 vietų stadionas jau statomas 37 metus. Pirmą kartą pradėtas statyti dar Lietuvai būnant LTSR, 1987-aisiais. Po kelerių metų pamatai užkonservuoti.
2007 m. patvirtintas naujas projektas. Statyba pradėta 2008 m., bet po kurio laiko darbai nutrūko dėl lėšų stygiaus. Viso buvo investuota, t.y. įsisavinta ir iššvaistyta 33,6 mln. eurų. Dabar pamatų niekas nekonservuoja, todėl viskas nugriauta ir vėl "kol kas" ten nieko nėra.
Tačiau atėjo nauji, alkani. Ir štai, nuo 2019-jų projektas vėl tęsiamas! Nieko labai naujo - tas pats 15 000 vietų stadionas. Tik pridėta kitų priedų, kad būtų brangiau ir geresnis "otkatas". Komplekso statyba turėjo kainuoti apie 93 mln. eurų.
Stadioną numatyta 25 metams perduoti "operatoriaus" valdymui, tas valdytojas ketvirtį amžiaus gaus visas pajamas iš vykstančių renginių. Per šį iaiką "operatoriui" būtų sumokėta beveik 156 mln. eurų.
Dabar atspėkit iš 3 kartų, kas gi tas paslaptingas valdytojas? Bingo, prizą į studiją! Tai investicinis fondas (po šia finansinės įmonės forma paprastai slepiami tikrieji pinigų savininkai) - "BaltCap", kuriam priklauso ir "Krajama"!
Ta pati, kuri dar keletą metų priklausė ne kam kitam, o garbingai savininkei Austėjai Landsbergienei, kurios vardu buvo pastatyta viena iš "Karalienės Mortos" mokyklų. Ta pati, kuri parduota "BaltCap"-ui už 1 eu.
Prieš daugiau nei metus meras V. Benkunskas žadėjo: „Nei dėl energijos, nei dėl išaugusių statybų kainų stadiono kaina negali būti pakeista“. Tačiau su statybas sustabdžiusia bendrove „BaltCap“ dabar Vilniaus valdžia jau derasi, kiek didinti darbų kainas, kurios galutinai buvo sutartos prieš kelis metus.
Koncesijos sutartyje numatyta, kad stadioną branginti galima tik iki 7 proc., t.y. apie 10 milijonų eurų. Tačiau Vilniaus tarybos nariai kuždasi apie kur kas didesnę sumą - ketinama branginti sutartį 40 milijonų eurų. Ir kaip manot, nepabrangins?
Skelbiu balsavimą, kas bus. Variantai trys:
1. Stadioną pastatys, o statybą brangins dar minimum 4 kartus. V.Benkunskas iš asmeninių darbo santaupų ir uošvės pagal raštelius duotų paskolų pasistatys šeimai namą Tenerifėje ir meilužei namą prie Žaliųjų ežerų.
2. Stadiono nepastatys ir po rinkimų V.Benkunską su R.Šimašiumi pasodins į pusiaukelės namus Domeikavoje. Nors pilietė Ewelin Dobrowolsk juos lankys ir palaikys, po kadencijos jie pateks į paukštyną ir ten bus patenkinti visi jų troškimai.
3. Stadiono nepastatys, bet dar 37 metus statys ir visi statytojai bus labai žiauriai laimingi, profesionaliai patriotiški ir visokeriopai aprūpins šeimas. Ir bulvės vėl žydės.
Aš asmeniškai svajoju apie variantą Nr.2, bet protas sako, kad teks susitaikyti su Nr.3. O ką jūs manot?''
