Naujienų portalas tv3.lt pažvelgė į 2012 metų partijų programose aprašomą mokestinę ir verslo aplinką. Deja, ką tenka pastebėti pirmiausia, strategija sudaryta bendriniais žodžiais.
Pavyzdžiui, Darbo partija savo programoje rašė, kad siekdami kurti naujas darbo vietas, sudarys sąlygas vietos verslui aktyviau vykdyti plėtrą šalies regionuose, skatins gyventojų verslumą, formuodami verslui palankią aplinką ir suteikdami mokestines lengvatas pradedantiems verslą, pritaikysime geriausią Europos šalių praktiką skatindami smulkųjį verslą. Kitos partijos – ne išimtis, taip pat žadėjo skatinti verslumą.
Socialdemokratų planuose buvo įrašyta, kad bus skatinama technologinė pažanga, didinamas Lietuvos ūkio konkurencingumas. Konservatorių, kad bus nustatyta, jog „buitinio“ dydžio verslas nebūtų reguliuojamas (išskyrus išimtinius atvejus). O štai „tvarkiečiai“ taip pat žadėjo vadovautis pažangiausių pasaulio valstybių patirtimi supaprastinant painią mokesčių sistemą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad tokie pažadai yra įprasti, nes palieka daug erdvės interpretacijoms. Tuomet politikai dali pasakyti, kad dalis pažadų buvo įvykdyta, o dalis ne. O tokių abstrakčių kalbų įvykdymą – sunku įvertinti.
„Manau, kad pagrindinės partijos užsako visuomenės nuomonės apklausas ir daugmaž žino, kas yra aktualu rinkėjams ir atitinkamai formuluoja savo programinius siūlymus. Dėl to partijų planai yra panašūs. Bet už to panašumo yra įvairių nekorektiškai formuluojamų pažadų, žadama tai, kas ne tik nuo politiko priklauso arba apskritai kalbama trafaretinėmis frazėmis. Visgi prieš šiuos rinkimus to matyti mažiau nei prieš praeitus“, – komentuoja R. Vilpišauskas.
Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius įsitikinęs, kad kai kurių dalykų tiksliai įvardyti ir negalima, nes norint pateikti konkretų planą, reikia matyti konkrečią situaciją, galutinius ministerijų duomenis.
„Vyksta žaidimas tarp partijų. Pasakant per daug detaliai liktų klaidos tikimybė. Neturint galutinių duomenų sunkiau įvertinti, kyla neapibrėžtumas arba nenoras detalizuoti. O kur pažadai dalinami tai situacija tokia, kad jie dažniausiai nepamatuoti. Kai kada paskaičiuota, pabandyta įvertinta, tačiau skaičiai yra tik pažadų lygio teorija. Vyksta varžybos, kas daugiau ir geriau pažadės“, – sako L. Ulevičius.
Neįvestos pelno mokesčio ir PVM lengvatos
Lietuvos verslininkai ne kartą kalbėjo apie Estijos pavyzdį, kai įmonei, kuri reinvestuoja savo uždirbtą pelną toje šalyje netaikomas pelno mokestis. Tokių pasiūlymų būta ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio programoje buvo įrašyta, kad įmonės bus skatinamos sukauptas lėšas skirti plėtrai ir investicijoms, tad jei įmonė uždirbtą pelną investuos palikdama įmonėje, ji bus neapmokestinta pelno mokesčiu. Panašų įrašą turėjo ir „darbiečiai“: „diferencijuodami pagal įmonių, kurių metinė apyvarta siekia iki 1 mln. litų, veiklą, taikysime nulinį pelno mokesčio tarifą“.
Visgi tokios idėjos liko nerealizuotos. O pasak pašnekovų, apskritai jokių mokesčių lengvatų verslai nesulaukė, nors jas žadėjo beveik visos partijos. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus juokauja, kad valdžia labiau mėgsta mokesčius didinti nei juos mažinti. Jis taip pat prisimena, kad apie nulini pelno mokestį reinvestuojant kalbama praktiškai prieš kiekvienus rinkimus, tačiau vis iškyla kokių problemų, dėl ko negalima įgyvendinti.
„Pavyzdžiui, sakoma, kad sunku apskaičiuoti, kas yra tas reinvestuojamas pelnas, kuriai daliai taikyti, kuriai ne. Bet norint, šiuos klausimus galima išspręsti. Dabar eilė partijų šitą nuostatą siūlo. Mes jai pritariame, ją remiame, nes tai sudarytų sąlygas plėtoti verslą Lietuvoje. Visgi kitas dalykas yra realus gyvenimas. Kai pradedamas formuoti biudžetas, paprastai visada jame trūksta pinigų. O kai trūksta pinigų, visokios mokesčių lengvatos vertinamos per tą prizmę, kiek sumažės mokesčių į biudžetą. Dėl to jos neįvyksta“, – sako V. Sutkus.
Jis prideda, kad lygiai tas pats vyksta ir su pažadais dėl mokesčių lengvatų pradedančiajam verslui. Jo teigimu, programose nėra konkretumo kiek laiko būtų taikoma ta lengvata: metus ar du, o gal priklausytų nuo apyvartos. Jis svarsto, kad konkretumas turėtų atsirasti Vyriausybės programoje. „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė teigia, kad politikai visada kalba bendromis frazėmis, tad sunku pasakyti ką padarė, o ko ne.
Visgi ji džiaugiasi, kad nebuvo įvesta lengvatų, mat kartais jos iškraipo esamą situaciją.
„Per rinkimines idėjas galima viską sužlugdyti. Kitą kartą galvoji ,ačiū Dievui, kad jie savo politinės programos ir nevykdė. Frazės skamba gražiai, o patys veiksmai ne į tą pusę. Yra pakankamai sudėtinga kažką įvykdyti, nes pas mus nėra ryškios kairės bei dešinės. Koalicijoje tenka peržiūrinėti partnerių pažadus, taip kaip kurie partijų siūlymai ir atkrenta“, – sako R. Skyrienė.
V. Sutkus su R. Skyriene džiaugiasi ir Darbo partijos neįvykdytų planu diferencijuoti mokesčių naštą pagal probleminius regionus. Anot jų, Lietuva nedidelė valstybė tad sistema taptų dar sudėtingesne.
Tarp neįvykdytų pažadų ir pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata. Ją į savo programą buvo įtraukę ir socialdemokratai, ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, o konservatoriai buvo nurodė, kad nė neketina mažinti PVM. Visgi didesnės diskusijos dėl PVM būtiniausiems produktams kilo tik paskutiniais kadencijos metais, po prekybos tinklų boikoto.
Neįgyvendintas liko ir socialdemokratų bei „tvarkiečių“ siūlytas progresinių mokesčių projektas.
Darbo kodeksas leido įgyvendinti dalį pažadų
Dalį abstrakčių pažadų susijusių su darbo santykių lankstumu, įvairesnėmis sutartimis įtvirtino priimtas naujasis Darbo kodeksas. R. Skyrienė pasakoja, kad itin svarbi reguliacinė aplinka smulkiajam verslui.
„Kai kurios lengvatos smulkiam verslui padarytos. Tai yra dabartiniame Darbo kodekse, mažiau reguliavimo. Pavyzdžiui, iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms taikomos paprastesnės taisyklės“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė.
Jos teigimu, taip pat buvo vykdomas pasižadėjimas bendradarbiauti su verslo asociacijomis: buvo kviečiami į darbo grupes, tariamasi dėl įvairių įstatymo projektų, antikorupcinės programos vykdymo. Jos manymu, iš dalies administracinę naštą galbūt sumažins Valstybinės mokesčių inspekcijos programa iMAS.
„Bus mažiau popierizmo, daugiau elektroniniu būdu, nors ir dabar nelabai skundžiamės. Gal daugiau nusiskundimų būna dėl ilgai trunkančių ir dažnų patikrinimų“, – sako R. Skyrienė.
V. Sutkus tvirtina, kad taip pat iš dalies buvo vykdomas pažadas mažinti verslą kontroliuojančių įstaigų skaičių – kai kurių funkcijos sujungtos.
Politologas R. Vilpišauskas pastebi, kad šiais metais jau skelbiamos konkretesnės partijų programos, nurodomi konkretūs rodikliai, kiek augs atlyginimai užimtumas, tiesioginės investicijos.
„Toks konkretumas galbūt daro įspūdį rinkėjams, tačiau kyla kitas klausimas, kiek konkrečiomis sumomis įvardijami dalykai priklauso nuo pačių politikų, kurie kandidatuoja į Seimą, o kiek priklauso nuo Lietuvos ekonominės padėties, ekonominio augimo, aplinkinių rinkų ekonominės būklės. Politikai negali tiesiogiai pakeisti. Pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis įstatymais nenustatomas. Daugumai žmonių, tai jų sutarimo su darbdaviu klausimas, tokiu atveju tie įsipareigojimai švelniai tariant nepilni ir gali klaidinti rinkėjus“, – teigia R. Vilpišauskas.
