Lietuvos partijų veikloje dalyvauja tik apie 109 tūkstančiai piliečių, o partijų yra kone pusšimtis. Šiaulių politikai buvo labai aktyvūs kurti naujas partijas. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, kaip šiandien jie vertina situaciją ar auga partijų skyriai?
Lyderiai – socialdemokratai
Teisingumo ministerija skelbia, jog per metus partijų narių pagausėjo tūkstančiu, iš viso jų yra 108,9 tūksančio. Duomenis teikė 32 partijos iš 45 registruotų. Iš jų tik keturioms pradėta likvidavimo procedūra.
Didžiausia yra Lietuvos socialdemokratų partija, kurioje – 17,9 tūkstančio narių. Bet ją pralenkti pretenduoja susijungę „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“.
Darbo partija su 16,3 tūkstančio narių dabar yra antra. Partija „Tvarka ir teisingumas“, kurioje yra 14,4 tūkstančio narių, – trečia.
Visos trys partijos augo, „darbiečių“ pagausėjo labiausiai – 2 tūkstančiais.
Ketvirta – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 12,3 tūkstančio narių. Jų skaičius per metus beveik nepakito.
Dar viena parlamentinė partija – Liberalų sąjūdis sumažėjo 300 narių, iš viso jų yra 3,3 tūkstančio.
Gausesnė yra kita liberalioji partija – Liberalų ir centro sąjunga. Nors ji išnyko iš parlamento ir sumažėjo beveik tūkstančiu narių, jų dar turi 3,8 tūkstančio.
Apie dvidešimt partijų turi nuo 1000 iki 1500 narių. Ne vienai tokiai nykštukei vadovauja žinomos politinės figūros, palikusios savo ankstenes partijas.
Pasitiki nedaug
Nors šalyje „partinukų“ pagausėjo, pasitikėjimas partijomis yra pats mažiausias tarp institucijų.
Visuomenės apklausos ir šių metų vasarį rodė, kad partijomis pasitiki vos 4,2 procento, o nepasitiki 66,5 procento respondentų.
Palyginimui, estai partijomis taip pat pasitiki mažiausiai, bet tarp jų pasitikintys partijomis sudaro 25 procentus.
Šiauliuose lyderiai tie patys
Šiauliuose daugiausia narių turi socialdemokratai – per 900. Antri mieste „darbiečiai“ su 550 narių, treti – „tvarkiečiai“ su 500 narių. Ketvirti konservatoriai, kurių yra apie 300.
Liberalcentristų skyrius turi 102 narius, o Liberalų sąjūdis – apie 100.
Socialdemokratų skyriaus pirmininkas Seimo narys Edvardas Žakaris „Šiaulių kraštui“ sakė, jog skyrius nuolat pasipildo naujais nariais. Tačiau augimo šuolį lėmė buvusios Naujosios sąjungos miesto skyriaus 232 narių prisijungimas.
Šiaulių „darbiečių“ lyderis Aidas Gedvilas taip pat tikino, jog miesto skyrius auga.
„Žmonių nė nereikia agituoti, patys ateina,“ – teigė politikas.
Tik Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų Šiaulių miesto skyriaus laikinasis pirmininkas Tomas Petreikis tvirtino, jog mieste konservatorių skaičius „išlieka stabilus“.
„Neneigsiu, mūsų partijoje vyrauja senyvo amžiaus žmonės, bet yra atsinaujinimo, – sakė T. Petreikis. – Pastaraisiais mėnesiais priėmėme apie 10 naujų narių.“
34 metų skyriaus vadovas džiaugiasi, jog į partiją stoja jaunesni žmonės. Jo nuomone, partinė veikla leidžia geriau suprasti, kaip yra priimami sprendimai.
„Mes vis sakome, jog valdžia padarė tą, aną, o juk valdžia esame mes patys“, – sako T. Petreikis.
Liberalai mieste auga
Liberalų sąjūdis Šiauliuose pernai jungė apie 70 narių, šiemet jau sulaukė apie 30 naujų narių.
Liberalų sąjūdžio miesto skyriaus pirmininkas Vaidas Bacys augimą sieja ir su Seimo rinkimų rezultatais.
„Ne vienas motyvuoja, jog ateina dėl to, kad neįsivyrautų dvipartinė sistema, – teigia V. Bacys. – Stoja į partiją 30–35 metų įvairių profesijų žmonės.“
Centristai nyksta
Atgimimo metais būtent Šiauliuose gimė centristinis judėjimas, Centro sąjunga. Ne vienas jos steigėjas šiaulietis vėliau kūrė kitą „trečiąją jėgą“ – Liberalų ir centro sąjungą, kuri vėl ieško su kuo jungtis.
Liberalcentristų skyriui laikinai vadovaujantis Artūras Kiudulas sako, jog skyrius sumažėjo iki 102 narių.
„Su liberalais norėtume jungtis, bet jie nelabai nori“, – sakė A. Kiudulas.
Nacionalistas atsitraukė, bet negalutinai
Ne vieną partiją gimdęs, bet šiuo metu pritilęs šiaulietis nacionalistas, buvęs Mindaugas Murza, tikina, jog vėl kuria naują partiją. Pernai jis pasikeitė pavardę ir tapo Mindaugu Gervaldu.
„Kol kas kuriamoje partijoje nėra tiek narių, kiek reikia, – sakė „Šiaulių kraštui“ nacionalistas. – Popierinių narių, kaip kitoms, mums nereikia.“
Jo nuomone, partija su minimaliu 1000 narių skaičiumi, kurio reikia partijai registruoti, neturi perspektyvos.
„Be 2–4 tūkstančių narių neįmanoma aktyviai veikti, – įsitikinęs M. Gervaldas. – Juk vien per rinkimus visose apygardose reikia bent po du stebėtojus turėti.“
KOMENTARAI
Partijos kuriamos iš egoizmo
Vida SKAČKAUSKAITĖ, Šiaulių universiteto lektorė, buvusi aktyvi net dviejų partijų veikėja, Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrėja, šiandien tik atidžiai stebi partijų veiklą:
– Žmogaus prigimtis – norėti visko ir daug. O laimi tas, kuris nori dar daugiau – pažinimo, saviraiškos, įtakos visuomenėje. Todėl ne vienas kuria savo partiją, nes atėjęs į 15 tūkstančių narių partiją, kol prasimuši, – pražilsi.
Iš egoizmo žmogus kuria partiją, o paskui pateikia ir padažą, ir prieskonius.
Iš esmės tik dvi partijos – kairės ir dešinės – yra sisteminės. Vidurio partijos niekada nebus stiprios, nes neturi aiškios ideologijos ir ašies. Vidurys kaip laivas – pasvyra tai į kairę, tai į dešinę.
Negali didesnės perspektyvos turėti ir jungiama nauja vidurio partija. Bus ir nubyrėjimo pas tuos, kurie daugiau duoda – postų, pareigų. Visi yra pragmatiški, nebeturi idealizmo.
Jaunų žmonių egoizmas dar didesnis. Jie, atėję į politines partijas, pastumdo senbuvius be skrupulų. Man vienas studentas taip ir sakė: „Taip valdyti noriu, kad net silpna.“ Stoja į partijas ir tikėdamiesi, kad taip lengviau ras darbo.
Bet be partijų niekur nesidėsime – visuomenėje procesams suvaldyti reikalinga tokia jėga.
Partijoms nuolat reikia dirbti su visuomene, įtraukti žmones ir leisti patiems problemas išspręsti. Bet dabar yra kitaip: pasiekiau valdžią ir esu protingas, visi kiti – kvailiai.
Reikia visuomenę šviesti. Kai pasikeis žmogus, tai pasikeis ir valdžia. Valdžia pati nepasikeis.
Demokratinė valstybė be partijų neįmanoma
Šiaulių universiteto humanitarinių mokslų daktaras docentas Vigmantas BUTKUS teigia, jog į partijų veiklą nereikėtų žvelgti vienareikšmiai. Neigiamą požiūrį į jas lemia ir tradicinis lietuvių nusistatymas:
– Visada labiausiai nemėgstamas tas ponas, kuris yra arčiausiai, kuris daugiausia matomas. Ir mūsų tradicija yra tokia, kaip Vaižgantas sakė: „Trys lietuviai – penkios partijos.“
Partijų gausu, o nelabai aišku, kurios yra dešiniosios, o kurios kairiosios.
Reikia atskirti partijų darinius, kurie sudaromi dėl savų tikslų, nuo partijų, kurios iš tiesų turi partijos požymių.
Socialdemokratai, konservatoriai, Liberalų sąjūdis turi rimtesnį stuburą. Apie jas, kaip apie rimtesnes partijas, galime kalbėti. O, pavyzdžiui, apie liberalcentristus nebėra ko kalbėti – mirštantis darinys.
Reikėtų analizuoti, kodėl regionuose vienos partijos populiaresnės, nei kitos? Pavyzdžiui, Šiauliuose, tradiciškai populiarūs socialdemokratai. Galbūt tai susiję su buvusiu darbininkų miesto įvaizdžiu.
Demokratinės valstybės valdymas be partijų neįmanomas. Nieko geresnio nėra sukurta. Vinstonas Čerčilis yra pasakęs: „Tai blogai, bet nieko geriau nėra“.
Kaip kitaip deleguosime žmones į valdžią? Kaip atseksime jų programas?
Dabar atsiranda vienas kitas pats save išsikėlęs nepriklausomas kandidatas. Galime vieno S. Tumėno ar A. Visocko (miesto tarybos nariai – red.past.) programą išstudijuoti. Bet to neįmanoma bus padaryti, jeigu tokių bus 105.
Vienintelis būdas pakeisti požiūrį į partijas – kad į jas eitų ne savanaudžiai, kad partijų viduje vyktų sąžininga konkurencija. Kad partijų lyderiai būtų reitinguojami, keistųsi.
Kai dabar sakome „Uspaskich partija“ ar „Kubiliaus partija“ – tai kvaila. Tikroje partijoje turi vykti vidinė kova ir laimėti turi ne tas, kurio įtaka didesnė, o kuris gabesnis.
Rūta JANKUVIENĖ
