Politinės partijos Lietuvoje sunkmečio nejaučia. Krizė šalyje ar ne - vis tiek valstybės biudžete atsiranda milijonai litų, kurie skiriami partijoms. Ir dar šimtai patalpų joms skiriama už dyką, nors už jų nuomą galima būtų uždirbti krūvą pinigų.
Pinigų rijykla
Lietuva gali didžiuotis savo politinių partijų gausa. Arba piktintis tuo, nes jos brangiai kainuoja. Vien jau kiek pinigų į valstybės biudžetą nesurenkama, nes dauguma partijų nemokamai iš valstybės arba savivaldybių kiekviename mieste gauna patalpas savo skyriams. Be to, partijas norom nenorom finansiškai privalo išlaikyti ir kiekvienas mokesčių mokėtojas, mat iš biudžeto joms kasmet išmokama nemenka pinigų suma. Iki 2004-ųjų ji nesiekdavo milijono litų, o, pavyzdžiui, šiemet, nors ir sunkmetis, partijoms skirta daugiau nei 12 mln. litų. Kitais metais, nors ir nevyks jokie rinkimai, mestelėsime 5,5 mln. litų.
Svarbiau nei mokyklos
Tačiau politikams ir to maža, nors už tokią sumą kuo puikiausiai išsilaiko mažiausiai 4 svarbios valstybės institucijos. Palyginimui: Valstybinė lietuvių kalbos komisija kitais metais gaus 2,8 mln. litų, Valstybinė kalbos inspekcija - 0,5 mln. litų, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija - 1 mln., vaiko teisių gynėjai - 1,35 mln. litų.
Galima už partijoms skirtus pinigus suremontuoti ne vieną griūvančią mokyklą, bet kitų metų biudžeto projekte numatyta pinigų tik vienai ugdymo įstaigai - Trakų rajono Paluknio vidurinės mokyklos stogo remontui bus skirti 400 tūkst. litų.
Apetitu nesiskundžia
“Finansavimas būtinas, nes reikia išlaikyti partijos struktūrą. Vien iš nario mokesčio tai neįmanoma, nes jis siekia tik 1 proc. žmogaus algos. O reikia ir būstines išlaikyti, ir skolas, atsiradusias per rinkimus, padengti. Žmonėms nereikia piktintis dėl biudžeto dotacijų. Juk ne iš savo kišenės moka, o iš biudžeto”, - aiškino socdemų partijos prezidiumo narė Birutė Vėsaitė, lyg manydama, kad ne žmonės moka pinigus į biudžetą.
Ji norėtų, kad partijos būtų finansuojamos tik iš biudžeto, ir būtų skirta ne 5,5 mln. litų, o keliskart daugiau.
“Tada nereikėtų ieškoti papildomų rėmėjų ir korupcijos nebūtų”, - svajojo B.Vėsaitė.
Tvarka - keistina
Konservatorių partijos prezidiumo narys Jurgis Razma norėtų, kad partijos būtų remiamos ne iš biudžeto tiesiogiai, o žmonės galėtų skirti joms 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
“Nes galbūt vienas žmogus nemėgsta konservatorių, kitas - socialdemokratų. Tai kodėl juos turėtų remti? Buvau net tokią pataisą registravęs, bet nevyriausybinis sektorius pyko, kad atimtume iš jų”, - paaiškino J.Razma.
Politikuoja dėl pinigų
Tvarkdarių vicepirmininkas Remigijus Ačas taip pat tvirtina, kad partijos turi gauti pinigų iš biudžeto.
“Jei jos turėtų gyventi tik iš nario mokesčio ar iš 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio - būtų blogai. Tada išliktų tik valdančiosios partijos, kurios prieina prie administracinių valstybės resursų. Ir žmonės tik į tokias stotų”, - tai, kodėl žmonės stoja į partijas, atskleidė politikas.
Anot R.Ačo, tegul žmonės neverkšlena, nes pinigų partijoms skiriama nedaug. “Jei apskaičiuosime, tai maždaug kiekvienas žmogus po 2 litus”, - ir senelius bei kūdikius priskaičiavo jis.
Vienas lietuvis - trys partijos
Zenonas VAIGAUSKAS - Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
Partijų finansavimas iš biudžeto pasaulyje gana paplitęs. Na, Amerikoje to nėra, kai kuriose valstybėse konstituciniai teismai tą finansavimą yra apriboję. Mes irgi tą bandėme daryti, tačiau iniciatyva žlugo.
Kitais metais finansavimas bus per pusę mažesnis nei šiemet - daugiau nei 5 mln. litų. Partijos aiškina, kad jis per mažas. Tačiau buvo metų, kai tik pusė milijono būdavo skiriama.
Aš būčiau už tai, kad pinigai eitų ne tiesiai iš biudžeto, o žmonės savanoriškai galėtų skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Arba dar geriau - ne tuos 2 proc., o papildomą vieną, kad partijos nekonkuruotų su neįgaliaisiais ir panašiai. Jei būtų tik privačių asmenų finansavimas, kiltų pavojus, kad partijos atidirbinėtų. Bet pliusų turi ir biudžeto dotacijos, nes jos įpareigoja partijas elgtis garbingai. Priešingu atveju jos netenka finansavimo ir dar gresia baudos.
Šiaip tai partijų Lietuvoje per daug - 42. Iš jų 25 bando dalyvauti rinkimuose. O, pavyzdžiui, Estijoje jų yra tik 14, rinkimuose dalyvauja 8. Tiesa, ne visos Lietuvos partijos gauna biudžeto dotacijas, tačiau net ir mažos gauna patalpas iš valstybės arba savivaldybių pagal panaudos sutartį (už dyką - red. past.). Dalis tų patalpų pernuomojamos. Štai ir Lietuvos laisvės sąjunga Kaune turi patalpas panaudos pagrindais.
Danas NAGELĖ
