Aplinkos ministerija vilkina šimtamilijoninių investicijų atėjimą ir naujų darbo vietų kūrimą Kauno rajone dėl Tautos prisikėlimo partijos narių ambicijų.
„Ar norite, kad prie jūsų namų būtų laidojamos radioaktyviosios medžiagos?“ Dažnas gyventojas, išgirdęs tokią informaciją, nesvarstydamas ir nesigilindamas į tikrus faktus, pritartų, kad reikia protestuoti ir kreiptis į valdininkus.
Kauno rajone, Pagiriuose, iš tikrųjų planuojama iškasti dvi gilias šachtas, bet ne atliekoms laidoti, o švarios ir naudingos žemės iškasenos – anhidrito – gavybai. Tačiau dvi Tautos prisikėlimo partijos narės ėmė kurstyti vietos gyventojus. Paskui tos pačios partijos valdomoje Aplinkos ministerijoje pradėtos ręsti ir biurokratinės kliūtys projektui.
Užsienio investuotojai gūžčioja pečiais: kaip valdžia gali taip įnirtingai priešintis šimtamilijoninių investicijų atėjimui. Ir dar sunkmečiu, kai auga nedarbas, mažiau surenkama mokesčių.
Naudinga uoliena
Mineralinė uoliena anhidritas (bevandenis gipsas) naudojama trąšų, statybinių medžiagų, plastiko, popieriaus, baldų gamybos pramonėje. Į Lietuvą jis įvežamas iš Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, nors mūsų šalyje jo yra trilijonai tonų. Tačiau jo klodai slepiasi maždaug 300 m gylyje.
Druskininkų bendrovė „Margasmiltė“ sumanė kasti šį mineralą šalia Kauno ir tikina jau radusi partnerių, pasiryžusių investuoti 160–200 mln. Lt. Pati „Margasmiltė“ jau išleido apie 1 mln. Lt, už kuriuos darė du kontrolinius gręžinius ištirti anhidrito klodus, padidino savo įstatinį kapitalą nuo 1 iki 2 mln. Lt.
„Projektu susidomėjo keli stambūs investuotojai iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, turintys žinomus prekių ženklus, – teigė „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė. – Kol nepasirašytas ketinimų protokolas, jų vardų dar neatskleidžiame.“
Pasak T.Bodrijė, susidomėjimą rodo ir stambus Lietuvos cemento bei trąšų gamintojas. Mat naudojant anhidritą cemento gamyboje, anglies dvideginio į atmosferą išmetama net 80 proc. mažiau. Tai leidžia ne tik apsaugoti gamtą, bet ir parduoti turimas taršos kvotas, kurios yra itin paklausi prekė tarptautinėje rinkoje.
Taršomi, kaip įmanoma
Geologijos specialistai sako, kad anhidrito gavyba yra viena švariausių. Vis dėlto „Margasmiltė“, sumaniusi atgaivinti dar sovietmečio valdžiai kilusią, bet per santvarkų permainas numarintą idėją, susidūrė su biurokratijos mėsmale. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) ėmė per daug skrupulingai prašyti įvairiausių institucijų patvirtinimų. „Dokumentų tvarkymo laikotarpiu reikalingų institucijų parašų ir dokumentų sąrašas buvo vis papildomas, nors to įstatymai nenumato – RAAD privalėjo iš karto pateikti baigtinį sąrašą“, – įsitikinęs T.Bodrijė.
Surinkus 12 valstybinių institucijų teigiamus įvertinimus, RAAD nenurimo ir pareikalavo techninio projekto detalių. „Jose yra komercinių paslapčių, ekonominių skaičiavimų, autorinių mokslinių darbų, todėl viso to pateikti mes negalime, be to, tai visai nesusiję su aplinkos poveikio vertinimu“, – stebėjosi bendrovės atstovas.
Pasak T.Bodrijė, užsienio kompanijos jau klausia, kodėl šis visai šaliai naudingo sumanymo palaiminimas taip ilgai vilkinamas valdžios koridoriuose.
Susidomėjo ir ministerija
Ypatingą susidomėjimą projektu parodė ir Aplinkos ministerija. Yra pagrindo įtarti, kad būtent iš ten ir buvo nuleidžiami nurodymai kuo priekabiau vertinti sumanymą kasti gamtosaugos požiūriu nekaltą, bet šaliai labai naudingą uolieną.
Projekto dokumentus dabar naršo Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyrius, nors pagal įstatymus visiškai pakanka RAAD palaiminimo. Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis neneigė, kad pritarti projektui pakanka RAAD sprendimo. „Tiesiog šis projektas sulaukė daug gyventojų skundų, kreipėsi ir juos atstovaujantys Seimo nariai, todėl ir ministerija turi visapusiškai bei nešališkai tai ištirti“, – aiškino jis.
RAAD atsakymą dėl poveikio aplinkai vertinimo turėjo pateikti šią savaitę, tačiau „Margasmiltė“ gali sulaukti dar vieno siurprizo. Redakcijos duomenimis, ministerija ketina kviesti nepriklausomus ekpertus. Kadangi mūsų Geologijos tarnyba yra pavaldi ministerijai, specialistus tektų kviesti iš užsienio. O jie kainuoja nepigiai – praktika rodo, kad tokie ekspertai gali atsieti ne vieną šimtą tūkstančių, o neretai ir milijonus litų.
Taip pat akivaizdu, kad projekto įgyvendinimas nusikeltų į dar tolesnę ateitį. Stebina, kad ministerija nepasikliauna savų geologų išvadomis, kurios yra palankios projektui. Tuo labiau, kad mūsų specialistai yra kviečiami kaip ekspertai į kitas šalis.
Bičiuliai – svarbiausi
Iš kur staiga pasipylė gyventojų skundai? Kodėl taip jautriai į juos sureagavo Aplinkos ministerijos viršūnės, nors išsiaiškinti, ar pagrįsti žmonių būgštavimai pakaktų žemesnės jai pavaldžios instancijos kompetencijos? Viena, kai tai baugina gyventojus – jie gali nesuprasti, kas tas anhidritas, ir patikėti visokiais gandais. Bet visai kas kita – valstybės aplinkosaugininkai, jie turėtų puikiai suprasti, kad anhidritas – ne koks uranas ar nafta.
Pasirodo, projektas kliūva Tautos prisikėlimo partijos (TPP) veikėjoms. Su Kauno Daktarų grupuote siejamo Rolando Michalskio žmona Rasa Lebedevienė (būtent dėl ryšių su jos vyru parlamentarai nusprendė atstatydinti Seimo pirmininką ir TPP lyderį Arūną Valinską) ir TPP Kauno skyriaus pirmininkė Rūta Pusvaškienė ėmė agituoti Pagirių gyventojus neleisti statyti kasyklų.
T.Bodrijė užsiminė, kad įmonei ieškant sklypo, R.Pusvaškienės giminaitė bandė įpiršti savo valdą už 5 mln. Lt. „Tai buvo daug kartų rinkos vertę viršijanti ir nepriimtina kaina, – pasakojo jis. – Todėl įsigijome kitą, bankrutavusios įmonės turėtą žemę.“
Tada partijos veikėjos ir ėmėsi kerštingų žygių. Tarp vietos gyventojų buvo skleidžiami gandai, esą įmonė ketina įrenginėti atominės elektrinės radioaktyvių atliekų saugyklas. Nenuostabu, kad daug žmonių nesigilindami pasirašinėjo skundus. O juos nagrinėjo būtent TPP valdoma Aplinkos ministerija ir jai pavaldi RAAD.
Sulaukia prašymų įdarbinti
T.Bodrijė teigimu, įmonė jau sulaukė apie 200 prašymų ir klausimų apie galimybę gauti darbą būsimoje kasykloje. Iš viso joje planuojama įdarbinti apie 700 žmonių. „Įskaitant įmones, kurios perdirba anhidritą, transportavimą, iš viso galima sukurti 1,5 tūkst. darbo vietų“, – mano T.Bodrijė.
Kasdama anhidritą, pagrindines pajamas „Margasmiltė“ planuoja gauti iš eksporto, o vėliau, manoma, kad vis daugiau lietuviškų iškasenų naudos ir vietos įmonės. Vienos tonos anhidrito kaina yra 250 Lt. Jo per metus žadama išgauti apie milijoną tonų. „Projektas turėtų atsipirkti per 10 metų“, – mano T.Bodrijė.
Jei asmeninėms ambicijoms patenkinti įsukta biurokratijos mėsmalė nesužlugdys projekto, iki 2011 m. tikimasi iškasti dvi apie 300 m gylio šachtas. Vienoje dirbs žmonės, kita bus skirta ventiliacijai ir iškasenoms iškelti. „Per tą laiką bendradarbiausime su mokymo įstaigomis, kad jos parengtų reikiamų specialistų, kviesime jų ir iš Lenkijos, kur gilios anhidrito eksploatacijos tradicijos, kreipsimės į darbo biržas, kad jos pagelbėtų perkvalifi kuoti statybos sektoriaus darbuotojus“, – pasakojo T.Bodrijė.
Atneštų daug naudos regionui
Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras:
Šachtos eksploatacija būtų labai naudinga Kauno rajonui. Turėtume daug naujų darbo vietų, o lėšų visada stokojantis rajono biudžetas gautų papildomų pajamų. Savivaldybės specialistai lankėsi tokioje pat kasykloje Lenkijoje ir įsitikino, kad ji visiškai nekenkia aplinkai. „Margasmiltė“ susidūrė su asmeniniais interesais: viena garsi ponia sukėlė sumaištį ir sukurstė gyventojus, kad šis projektas būtų vilkinamas.
Anhidrito gavyba visiškai saugi
Algirdas Jurgaitis, Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorius:
Anhidrido gavyba yra visiškai saugi gamtai ir žmonėms. Uoliena kasama iš gilių šachtų, nedulka, todėl aplinkinių vietovių gyventojams tai nekelia jokių nepatogumų. Mūsų šalyje yra didžiulių pasaulyje paklausaus anhidrito telkinių. Jie neeksploatuojami tik dėl didelių pradinių investicijų. Tačiau paskui galima sulaukti didelės naudos. Lietuvoje nėra daug naudingų iškasenų. Daugiausia naudojame žvyrą, smėlį, molį.
Saulius Tvirbutas
