Ministro pirmininko tarnyba dreba kaip epušės lapas. Ją krečia nuožmi reorganizacija – turėtų būti atleisti 3–4 darbuotojai. Koks šios vadinamosios minimalios reformos tikslas – neaišku. Ja nesiekiama nei nereikalingų darbuotojų atleisti, nei pinigų sutaupyti.
Vyriausybės atstovai apsiskelbė pradėję Ministro pirmininko tarnybos reorganizavimą, kurį žadama baigti iki spalio 1 dienos. Tačiau iki šiol neaišku, ką tas duos.
Tikimasi savanorių
„Dar negaliu pasakyti, kokiam skaičiui Ministro pirmininko tarnybos darbuotojų bus įteikti atleidimo lapeliai, – atsakymo į bene svarbiausią reorganizacijos klausimą penktadienį neturėjo Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. – Priklausys nuo to, kaip pavyks su jais susitarti. Juk jei nesutiks – neatleisi. Manau, ne daugiau kaip 3–4 žmones turėtume atleisti.“
Kol neaišku, kiek ir ką atleis, nežinia ir kiek teks pakloti išeitinėms kompensacijoms. „Bet tam papildomų pinigų tikrai neprireiks, – bent šitą dalyką žinojo kancleris. – Nes išeitinės kompensacijos mokėjimo laikotarpiu vietoj atleistųjų nebus priimami nauji darbuotojai. Mūsų darbo užmokesčio biudžetas balansuoja ties siuntimo į nemokamas atostogas riba, todėl reikia ko nors imtis.“
Prastas pavyzdys
Ministro pirmininko tarnyboje dirba beveik 200 tarnautojų. Gal ne 3–4, o bent pusę jų reikėtų mesti lauk, kad būtų svariai sutaupyta?
„Prieš metus dirbo apie 260 darbuotojų, dabar – tik 194, – patikslino kancleris. – Labai daug, apie 25 procentus, žmonių atleidom. Tai kam dar atleidinėti? Ypač turint omeny, kad šalyje dabar – toks nedarbas. Negalima žmonių mėtyt. O tuo kitoms ministerijoms pavyzdį rodom, kad irgi reorganizaciją planuotų.“
Kokia iš reorganizacijos nauda, jei nieko nepavyks sutaupyti? Kam išvis tada jos reikia?
Ministro pirmininko tarnybos reorganizavimas, anot kanclerio, buvo būtinas. „Mes iš reorganizacijos ir neplanavome nieko sutaupyti. Tai vadinama minimali reforma, jos nauda planuojama ne pinigų prasme, o kitokia, – dėstė jis. – Pamatėme, kad kai kurių skyrių nereikia išvis, kai kurie dubliuoja vieni kitus. Todėl bandysime sujungti, sumažės vadovų.“
Dirba be reikalo
Valstybės valdymui pertvarkyti ir tobulinti praėjusių metų pradžioje buvo sukurta atskira institucija – Saulėlydžio komisija. Deja, naudos iš jos – jokios. Susivokęs kovojantis su vėjo malūnais, jos pirmininkas Valentinas Milaknis atsistatydino. Dabar jai vadovauja ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius.
Antrus metus kalbama apie Tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LRV panaikinimą, bet ji kaip dirbo, taip dirba. Ministerijos irgi nepasiduoda. Nei darbuotojų nori mažinti, nei algų karpyti. Antai Ūkio ministerijoje vidutinis darbo užmokestis siekia 3,5 tūkst. litų, Energetikos – irgi panašus.
Krašto apsauga savų darbuotojų irgi neskriaudžia. Tačiau krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė nenorėjo su tuo sutikti. „Mūsų visos sistemos vidutinis atlyginimas – 2600 litų, tai yra net mažesnis už vidurkį, – teigė ji. – Vadovybės algos irgi ne didžiausios, palyginti su kitomis ministerijomis. O reorganizaciją vykdome visu tempu: Karo prievolės administravimo tarnybos darbuotojų skaičių sumažinome net 70 proc., jungiame departamentus, skyrius. Ir tai dar ne pabaiga.“
Pertvarkos reikalingos saviems
Kęstutis Daukšys, Seimo narys:
Tokia reorganizacija, kokia valdžios institucijose atliekama dabar, yra ne kas kita, o tik bandymas į tam tikrus postus pasodinti savus žmones. Koks tikslas reorganizuoti, jei nėra iš to jokios apčiuopiamos naudos? Vadinasi, yra kiti tikslai, kuriuos nesunku nuspėti. Pervadinus skyrių arba du atskirus sujungus į vieną, nesunkiai galima pakeisti ir jų viršininkus tokiais, kokie pageidaujami.
Jokios naudos nejaučiu nei iš Saulėlydžio komisijos veiklos, nei iš jau atliktų reformų, nei iš šiuo metu vykdomos Ministro pirmininko tarnybos reorganizacijos. Beje, ši tarnyba kadaise buvo sukurta panaikinus prieš tai veikusią. Dabar vėl reorganizuoja. Kam?
Sutinku, kad nereikia skubėti žmonių tokį sunkų metą išmesti į gatvę. Bet kažkodėl rūpinamasi tik savais žmonėmis. O kam rūpi daugiau nei 300 tūkstančių bedarbių skaudūs likimai?
Apskričių panaikinimas irgi nedavė laukto rezultato. Gal eilinių darbuotojų – buhalterių, specialistų – ir sumažėjo. Bet didžioji dauguma apskričių valdininkų perėjo dirbti į valdiškas institucijas prie ministerijų, savivaldybių ir panašiai. Apskritai manau, kad apskričių naikinimas buvo organizuotas prastai, neapgalvotai, ir mes dėl to ateityje turėsime dar nemažai problemų.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
