• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas svarstys siūlymą dar vieneriems metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Seimas svarstys siūlymą dar vieneriems metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

REKLAMA

Šiuo metu įstatyme numatyta, jog minėtos ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 m. gegužės 2 d. Siūloma šį terminą metams nukelti.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) vertinimu, 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą vis dar tęsiasi, todėl reikia ir toliau taikyti prieš dvejus metus nustatytus ribojimus. 

„Pratęsus įstatymo galiojimą, bus užtikrinta galimybė Lietuvai dėl Rusijos Federacijos vykdomo karo prieš Ukrainą papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygmeniu taikyti ribojamąsias priemones valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę“, – nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Už įstatymines pataisas pateikimo stadijoje balsavo 91 Seimo narys, 4 pasisakė prieš, o 14 – susilaikė.

Siūlo pratęsti tokius pačius ribojimus

Teikiamu įstatymo projektu URM nesiūlo nei sugriežtinti, nei atlaisvinti tam tikrų ribojamųjų priemonių – dabar galiojančias sankcijas rusams ir baltarusiams tiesiog siūloma pratęsti.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.

REKLAMA

Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.

Ministras sulaukė klausimų dėl pasikeitusios pozicijos

Ketvirtadienį Seime pristatydamas įstatymo projektą užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sulaukė opozicijos klausimų dėl jo pozicijos šiuo klausimu. Anksčiau ėjęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas, K. Budrys tikino, jog nacionalinės sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodos. Tačiau, kaip pastebėjo Seimo opozicija, teikiamas įstatymo projektas to nenumato ir palieka tam tikras išimtis Baltarusijos piliečiams.

REKLAMA
REKLAMA

„Gerbiamas ministre, jeigu mes nusikeltume metus ar dvejus atgal, aš labai gerai atsimenu, kaip jūs narsiai, būdamas tikrai geru vyriausiuoju prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais, visada išreikšdavote nuomonę, kad ribojamosios priemonės turėtų būti vienodai taikomos tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečiams“, – kalbėjo išrinktasis konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Dabar jūs ministras, dabar galite ne tik komentuoti ir siūlyti, bet ir pats daryti sprendimus. Kodėl iš principo atnešat lygiai tokį patį ribojančių priemonių paketą ir ten nėra vienodo Baltarusijos ir Rusijos Federacijos piliečių traktavimo?“ – klausė buvęs krašto apsaugos ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

K. Budrys patikino, jog Lietuva netraktuoja Rusijos ir Baltarusijos piliečių vienodai – anot jo, anksčiau diskutuota dėl pozicijų tik nacionalinių sankcijų kontekste.

„Tuo metu buvo diskusija, ar turėtų būti vienodai traktuojami šių ribojamųjų priemonių apimtyje, ar tos priemonės turi būti taikomos vienodai. Todėl ir aną sykį, ir dabar tas naratyvas yra neteisingas“, – kalbėjo šalies diplomatijos vadovas, pažymėdamas, jog rastas kompromisas yra tinkamas.

REKLAMA

„Jeigu jau nustatėme tą balansą, jį pratęskime dar metams, nes to tikrai reikia“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat nurodė, jog valstybė tebeturi rezervą papildomų ribojimų, kuriuos svarstytų taikyti, jeigu saugumo situacija esmingai pasikeistų.

„Mūsų vertinimu – tai optimalus priemonių sąrašas, dėl kurio buvo sutarta praeitais metais, ir jis turėtų išlikti. Niekada neturime būti tokioje situacijoje, kad jau nebeturime kitų priemonių – visą laiką turime turėti rezervą“, – akcentavo K. Budrys.

REKLAMA

ELTA primena, kad pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį.

Tiesa, tuomet prezidentas Gitanas Nausėda grąžino įstatymą parlamentui, ragindamas suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Visgi, tuo metu Seimas prezidento veto atmetė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų