Už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo trys, susilaikė 41. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
„Projektu siekiama užkardyti ir nustatyti proporcingą baudžiamąją atsakomybę už tyčinius bei itin pavojingus veiksmus, kuomet asmenys tikslingai nukreipia savo pastangas prieš mūsų valstybę ir jos gyventojus“, – pateikdamas Baudžiamojo kodekso pataisas sakė prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis.
Jo teigimu, baudžiamoji atsakomybė už antivalstybinę veiklą nekeista 20 metų, todėl kai kurios bausmės neatitinka gyvenimo realijų.
„Kodekso pakeitimų poreikį lėmė, visų pirma, pokyčiai dabarties realijose, atsiradusios naujos ir suaktyvėję ankstesnės geopolitinės grėsmės. Įvertinta karo Ukrainoje patirtis“, – tvirtino patarėjas.
Jis priminė, kad ir Lietuvos žvalgybos tarnybos, teikdamos 2023 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, atkreipė dėmesį į pokyčius grėsmių struktūroje.
„Vertinime nurodomas akivaizdus pavojus dėl galimų nusikaltimų valstybei, nedraugiškų valstybių siekis rinkti plataus spektro informaciją ir ne vien tą, kuri yra valstybės paslaptis, taip pat ir kitos su valstybės saugumu susijusias aplinkybės. Tokios priešiškos valstybės kaip Rusija ir Baltarusija siekia daryti poveikį demokratiniams procesams Lietuvoje, tam panaudodamos ne tik čia gyvenančius piliečius ar diplomatus, bet ir Lietuvos piliečius“, – teigė A. Kabišaitis.
Baudžiamojo kodekso pataisomis prezidentas siūlo už valstybės perversmo organizavimą ar dalyvavimą jame numatyti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Šiuo metu didžiausia bausmė už šį nusikaltimą yra 20 metų kalėjimo.
Už kolaboravimą su okupacine valdžia turėtų būti baudžiama ne iki penkerių metų, kaip yra dabar, o iki 15 metų laisvės atėmimo, už dalyvavimą antikonstitucinių grupių, organizacijų veikloje – nuo penkerių iki 15 metų kalėjimo. Dabar už tai gresia laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų.
Jeigu asmuo dalyvautų ginkluotoje organizacijoje, siekiant pakeisti Lietuvos konstitucinę santvarką, pažeisti jos teritorinį vientisumą, valstybės vadovas siūlo tokiems asmenims numatyti laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių metų iki gyvos galvos, o tokių grupių organizatoriams – nuo 12 metų iki gyvos galvos.
Pagal projektą, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už tarnybos paslapties bei kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms.
Dabar kalėjimas iki 15 metų gresia tik už valstybės paslapties pagrobimą siekiant ją perduoti užsienio valstybei.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis kėlė klausimą, ar šie siūlymai neišbalansuos bausmių sistemos. Jis ypač stebėjosi siūlymu, kad kolaboravimas su okupacine valdžia būtų laikomas sunkiu nusikaltimu.
„Prisiminkime tą laikotarpį 50 metų (sovietų okupacijos – BNS), čia tai irgi buvo kolaboravimas įvairia forma. Net ir pavyzdžiui, priklausymas Komunistų partijai gali būti taip traktuojamas. Tokios sankcijos, ar jos tikrai yra adekvačios, proporcingos, ar negriauna visos sistemos?“ – sakė politikas.
Seimo Teisės departamentas savo išvadoje taip pat kėlė abejonių, ar projekte siūlomas bausmės didinimas už kolaboravimą yra proporcingas šios nusikalstamos veikos pavojingumui.