Dokumente projektuojama, kad kitąmet Krašto apsaugos ministerijos asignavimai turėtų būti 2,38 mlrd. eurų, 2026 metais – 2,5 mlrd., 2027 metais – 2,6 mlrd., o 2030 metais pasiekti 2,84 mlrd. eurų.
Šiemet finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. BVP, įskaičiuojant laikinąjį bankų solidarumo mokestį.
Programoje išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 metų turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, iki 2030 metų suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą.
Nurodoma, kad kuriant diviziją reikia įsigyti tinkamos ginkluotės, įskaitant tankus, reaktyvines salvinės ugnies sistemas, tolimojo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.
Anot programos projekto, esminis Lietuvos saugumo garantas tebėra NATO, tačiau būtina plėtoti bei praktiškai įgyvendinti ir savo visuotinės gynybos modelį, sutelkiant civilinius bei karinius valstybės išteklius atgrasymui ir gynybai.
„Siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, būtina priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius“, – teigiama dokumente.
Jame pažymima, kad dar taikos metu būtina sukurti karo komendantūrų sistemą savivaldybėse. Esant karo padėčiai, jos atliktų ginkluotąsias pajėgas remiančias užduotis, užtikrintų ginkluotųjų pajėgų vado skirtų užduočių vykdymą, sąveiką tarp kariuomenės ir savivaldybės institucijų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad stiprinant Karines oro pajėgas, reikia pakeisti techniškai pasenusią įrangą naujomis, NATO reikalavimus atitinkančiomis sistemomis. Be to, artėja esamų karo laivų eksploatacijos ciklo pabaiga, todėl būtina užtikrinti karo laivų flotilės modernizavimą.
Dokumente kalbama ir apie karinės infrastruktūros plėtrą, karinio mobilumo gerinimą, kt.
Seimui priėmus šią programą Vyriausybė privalėtų per tris mėnesius parengti, su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu suderinti bei patvirtinti septynerių metų krašto apsaugos sistemos įsigijimų, susietų su pajėgumais, planą ir personalo plėtros planą.
Politikai, verslo atstovai, ekspertai toliau tęsia diskusijas, siekiant nuo kitų krašto apsaugai skirti bent 3 proc. BVP. Tarp minimų siūlymų – pridėtinės vertės, pelno ar gyventojų pajamų bazinio tarifo didinimas, skolinimasis, lengvatų peržiūrėjimas.
