Aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais: Seime užregistruotos tokios įstatymo pataisos, kurias palaiminus, vietoje gražiausių, dar neurbanizuotų gamtos kampelių galime išvysti "kolektyvinius sodus, serbentynus ar kiaulių fermas.
Grupė parlamento liberalų užsimojo supaprastinti tvarką, pagal kurią reglamentuojamas žmonių elgesys valstybės saugomose teritorijose. Pataisų autore "Vakarų ekspresui" prisistatė liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė. Tarp tų, kurie pataisų tekstą pasirašė, yra ir klaipėdiečiai Vytautas Grubliauskas ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
"Tos pataisos yra ne kas kita, o statybų saugomose teritorijose skatinimas, plėtra. Dabartiniai teisės aktai reglamentuoja savotiškas derybas tarp žmogaus ir gamtos, o nauja įstatymo redakcija orientuota tik į žmogaus interesus. Vietoje unikalių gamtos kampelių turėsime kiaulių fermas. - "Vakarų ekspresui" teigė Pajūrio regioninio parko (PRP) atstovai. - Jūs parodykite, ar nors vienas paprastas žmogus, ne valdininkas, direktorius, yra atsikėlęs, atgavęs ar įsigijęs sklypą Pajūrio regioniniame parke? Taigi nauja įstatymo redakcija sukurta tik siaurai žmonių grupei."
Naikina derybas?
Kova tarp žmogaus ir gamtos - amžina, tad politikos asai vis bando sukurpti teisės aktus, bent kiek supaprastinančius santykį tarp to, kas galima, o kas ne ypač vertingose gamtiniu požiūriu teritorijose.
Jau kone anekdotu virto tvarka, pagal kurią valstybės saugomose teritorijose galima "atstatomoji" statyba. Radai kokio nors namuko pamatus, ir statai ant jų. Neradai, pametei kelis akmenis, ir vis tiek statai.
Seime yra užregistruotos pataisos, kuriomis vadovaujantis nebebūtų galima "atstatinėti". Bet tos pataisos užstrigo.
Tad gimė nauja Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija. Tokia, kuri išgąsdino aplinkosaugininkus.
"Statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Statybos įstatymu bei teritorijų planavimo dokumentais", - taip įrašyta įstatymo projekte.
Plika akimi žvelgiant, - nieko baisaus. Tačiau specialistai mano ką kita.
"Kur dingo saugomos teritorijos apsaugos reglamento paisymas? Būtinybė atsižvelgti į planavimo schemą, tvarkymo planą? Parašyta, kad vadovaujamasi įstatymais, kurie yra taikomi ir nesaugomose teritorijose. Pagal dabartinius teisės aktus negalima daryti to, kas nenumatyta saugomos teritorijos tvarkymo plane. Pagal naują redakciją - galima. Liberalizuojama bet kokia veikla. Galima bus steigti monoūkius, serbentynus ar kiaulių fermas", - piktinosi PRP darbuotojai.
Jų manymu, dabartinis Saugomų teritorijų įstatymas yra labai geras ir jį keisti nėra prasmės.
"Kalbant apie statybas, visada buvo derybų kelias. Kad ir gamtai, ir žmogui gerai būtų. Dabar norima tų derybų kelio atsisakyti ir viską padaryti taip, kad tik žmogaus interesai būtų ginami", - teigė aplinkosaugininkai.
Parceliavimas
Įstatymo projekte yra dar viena nuostata, kuri neva įteisintų statytojų invaziją saugomose teritorijose.
"Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, jei po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesnė negu 1 hektaras, išskyrus atvejus, kai tai daroma detaliuoju planu arba atidalinamos namų valdos", - taip skamba teisės akte išdėstyti principai.
PRP atstovų teigimu, taip įteisinama urbanizacija.
"Sakykime, turi žmogus 10 hektarų žemės, jam leista pasistatyti namą. Dabar saugomose teritorijose sklypų parceliuoti negalima. O pagal naująją tvarką jis tuos 10 hektarų galės išskaidyti į 10 sklypų po hektarą. Maža to, parašyta, kad detaliaisiais planais būtų galima formuoti net ir mažesnes nei 1 hektaras teritorijas. Tad vietoje saugomos teritorijos mes matysime kone kolektyvinius sodus", - teigė aplinkosaugininkai.
Jų manymu, naudingiau būtų liberalizuoti Statybų įstatymą, o ne saugomų teritorijų reglamentus.
Jie įvardijo ir savotišką verslą, jei teisės aktai bus pakeisti. Pavyzdžiui, žmogus norėjo pirkti sklypą, o jam buvo atsakyta, kad ten nebus galima statyti. Ir nepirko. Kitas pirko, negalėjo statyti, ir pardavė pigiai. O dabar, įteisinus neva nežabotas statybas, pigiai susipirkusieji sklypus išloš.
Laukia diskusijos
Grėsmę saugomoms teritorijoms įžvelgė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė.
"Įstatymo projekte numatyta, kad saugomos teritorijos naikinimą galėtų inicijuoti net ir fizinis asmuo. Kitaip tariant, - gyventojui prašant. Negalima tokių dalykų įteisinti, nes saugomą teritoriją naikinti būtų tikslinga tik atsižvelgus į vertybes. Pavyzdžiui, jei būtų nusiaubtos gamtinės vertybės, o ne kažkam prašant", - sakė R. Baškytė.
Jos manymu, bandoma grįžti prie bendrų nuostatų, kai nebelieka konkretumo, o tai neva suteikia progą interpretuoti.
"Jau buvo Lietuvoje trumpas, abstraktus saugomų teritorijų režimo reglamentavimas. Buvo sakoma, kad reikia aptarti visus atvejus, konkretizuoti, o dabar vėl bandoma prie to paties modelio grįžti. Kiekvienas pagal savo sugedimo lygį galės vertinti situaciją. Saugomos teritorijos turi tvarkymo planus, į kuriuos ir reikia atsižvelgti. Priėmus tą įstatymo pataisą planai bus tik "popieriniai". Mes būtinai kreipsimės į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, kad šis įvertintų ruošiamas pataisas", - teigė valdininkė.
Parlamento Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas "Vakarų ekspresui" teigė, kad projekte išties palikta pavojingų nuostatų.
"Taip, tie teisiniai reglamentavimai sudaro sąlygas saugomų teritorijų griovimui. Reikia susėsti ir kalbėtis. Tačiau situacija saugomų teritorijų atžvilgiu nėra labai gera. Dauguma jų neturi funkcinio zonavimo planų. Tiesiog trūksta dialogo. Būtina ieškoti protingų sprendimų. Kai kada geromis užmačiomis padaromi negeri dalykai", - sakė parlamentaras.
Jis pripažino, kad "tam tikri" žmonės surado politikus, kurie ir įregistravo kontroversiškas įstatymo pataisas.
Įžvelgė korupciją
Pataisų autore "Vakarų ekspresui" prisistatė liberalė Dalia Kuodytė. Tarp tų, kurie pataisų tekstą pasirašė, yra ir klaipėdiečiai Vytautas Grubliauskas, Eligijus Masiulis.
"Man tikrai neatrodo, kad tos pataisos griautų saugomas teritorijas. Svarbiausia buvo įvesti aiškumą: kas saugoma, kokie gamtos paminklai neliečiami. Tikslas - sukonkretinti, kas yra tabu. Įstatymo projekte yra rekomendacijos, o ne reikalavimai. Čia - pasiūlymas kalbėtis ir diskutuoti", - teigė D. Kuodytė.
Jos manymu, dabar kaip tik yra pernelyg daug draudimų, o jų buvimas neva ir leidžia tarpti korupcijai aplinkosaugininkų klane.
"Kenčia paprasti žmonės. Bloga yra tvarka, kai aplinkosaugininkai tampa kone dievais: kaip pasakysim, taip ir bus. Juk tie paprasti žmonės, vietiniai, ir išsaugojo tą gamtą. Turi vykti darni plėtra. Nesakau, kad neturi būti apribojimų, kad bet ką ir bet kur statyti būtų galima. Ne. Pažvelkite: kuo daugiau draudimų, tuo daugiau galimybių nusipirkti leidimus. O vėliau paaiškėja, kad tie leidimai neteisėtai išduoti. Gal čia problema? Tad įstatymo projekte aiškiau apibrėžiama, kas yra saugoma, ir teisės interpretuoti nepaliekama", - tikino parlamentarė.
D. Kuodytės manymu, teisės aktu surašyti visą kraštovaizdžio išsaugojimo "vadovėlį" yra netikslinga.
"Diskutuoti reikia, o ne apkasuose sėdėti. Krekenavos regioniniame parke bobutė malkinę pasistatė. Neskaitė teisės aktų ir pasistatė. Atėjo aplinkosaugininkai, statybų inspektoriai, ir nubaudė ją 5 tūkst. litų bauda. Visas santaupas atėmė. Ar tai normalu? O turtingieji sau statosi, ką nori, ir baudų negauna", - dėstė D. Kuodytė.
Denisas Nikitenka
