„Mes visi norime, kad mūsų aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose. Turime tikslą turėti Universitetą tarp 300 geriausių [pasaulyje]. Tam, kad turėtume kokybiškas studijas ir galėtume kuo daugiau pritraukti tiek Lietuvos tiek užsienio studentų, mums privalu stiprinti mokslo ir studijų kokybę“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo ministrė.
Ji taip pat pridūrė, kad Lietuvoje studijų programų yra labai daug, bet toli gražu ne visos atitinka keliamus aukštus studijų standartus ar yra pagrįstos taikomaisiais moksliniais tyrimais. Todėl naujieji pakeitimai leistų užtikrinti, kad nustatyti reikalavimai būtų išpildyti.
„Pavyzdžiui, norint vykdyti bakalauro studijas aukštoji mokykla turi pasiekti patenkinamą lygį – du iš penkių balų atitinkamoje mokslo kryptyje. Magistrantūra – trys iš penkių, doktorantūrą – keturi iš penkių balų. Taigi, yra labai svarbu, kad visos studijų programos būtų paremtos moksliniais tyrimais“, – sako J. Šiugždienienė.
Taip pat universitetams bus suteikiama daugiau galimybių savarankiškai planuoti magistrantūros vietas. Ministrės teigimu, nebus taikomos ir finansinės sankcijos dėl studentų sumažėjimo.
„Jei tas nubyrėjimas neviršys 25 proc., yra labai svarbu, nes čia tikimės didesnio požiūrio į kokybę, kadangi šiandien mes dažnai matome, kad aukštosios mokyklos mėgina išsaugoti studentus todėl, kad nori išsaugoti studijų krepšelį. Tas sprendimas ir tas siūlymas netaikyti finansinių sankcijų dėl nubyrėjimo turėtų paskatinti kokybės stiprėjimą, o ne krepšelių išsaugojimą“, – kalbėjo ji.
Studijų ir mokslo įstatymo pataisomis bus stiprinamos ir kolegijos. Jos, anot J. Šiugždinienės taip pat privalo būti grįstos taikomąja moksline veikla, taikomaisiais tyrimais.
„Mūsų rūpestis, kad kolegijose būtų kuo daugiau praktikos, kuo daugiau sąsajų su praktika, su taikomaisiais tyrimais. Taigi, kolegijoje mes stipriname tą praktikos dedamąją, pavyzdžiui, atsiranda labai aiškūs reikalavimai, kad ne mažiau nei pusė dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Studentų praktika turėtų būti netrumpesnė nei vieneri metai. Taigi, kolegijoms, kaip ir aukštosioms mokykloms, yra taikomi taikomojo mokslo reikalavimai, tačiau šios veiklos vertinimas yra kitoks – orientuotas į praktinę veiklą ir taikomuosius tyrimus“, – pabrėžė ministrė.
Šiuo pakeitimu bus suteikta galimybė ateityje kolegijoms vykdyti profesinę magistrantūrą, ko Lietuvoje anksčiau nebuvo.
„Tiktai tuo atveju, jei kolegijos atitiks magistratūrai keliamus taikomojo mokslo reikalavimus ir jeigu valstybė patvirtins, kad tokia programa yra reikalinga“, – papildė ministrė.
Tarp siūlymų – kolegijų ir universitetų resursų galimas apjungimas valstybei reikalingose srityse, kuriose reikalingų specialistų skaičius yra labai mažas ar mažėjantis, o reikalinga infrastruktūra yra brangi.
„Kaip pavyzdys, žemės ūkio mokslai, jūrininkystė, viešasis saugumas. Tose srityse specialistų parengimas yra labai svarbus, tačiau jų skaičius yra pakankamai mažas, o kai kuriuose net labai mažas, o infrastruktūra labai brangi. <…> Matome galimybę, jog universitetų ir kolegijų resursai būtų apjungti. Tokias sistemas matome ne vienoje pažangioje pasaulio valstybėje – Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Australijoje, net ir mūsų kaimynai latviai turi tokias galimybes kai kuriuose srityse“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Bus pereita ir prie Europos Komisijos siūlomų rekomendacijų, kuriose yra nustatytos keturios tyrėjų pakopos ir kuriomis siekiama įteisinti vienodą karjeros kelią visiems tyrėjams.
Taip pat, kaip praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, numatyta, kad nuo 2024 m. priimant pirmakursius į aukštąsias mokyklas atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, jau turintiems praktinės darbo ar savanorystės patirties.
Studijuoti galės pretenduoti jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, profesinių mokyklų ir trumpųjų studijų absolventai, asmenys, turintys praktinės-darbinės veiklos patirties. Stojantieji turės būti pasirengę studijoms ir atitikti keliamus akademinio pasirengimo reikalavimus.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad tai nėra eilė, kuria galėtų konkuruoti studentai, kurie yra nepasirengę. Labai svarbu suprasti, kad studentai turi atitikti valstybės keliamus reikalavimus“, – nurodo ministrė J. Šiugždienienė.
Tikimasi, kad į universitetus ir kolegijas kasmet įstos keli šimtai pirmakursių, kurie anksčiau dėl nepalankios socialinės ekonominės aplinkos būtų negalėję studijuoti. Šios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos parengtos bendradarbiaujant su Prezidentūra.
