LSAS iniciatyva pradėta studentų apklausa prašant apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką. Šiai iniciatyvai pritarti negalime. Jos tikslas ir prasmė mums yra neaiškūs ir abejotini. Prielaidas kilti „gero mokymosi“ kriterijų problemai sukūrė politinės jėgos, mėginančios įgyvendinti imitacinę aukštojo mokslo „reformą“ ir žūtbūt įteisinti mokestį už mokslą nepertvarkytose šalies aukštosiose mokyklose. Šią problemą svarbiu politiniu ir teisiniu klausimu pavertė Konstitucinis Teismas, savo 2007 m. birželio 7 d. ir 2008 m. kovo 20 d. nutarimais nurodęs, kad „kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu“. LR Seimas, 2008 m. birželio 5 d. priėmęs atitinkamas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, juridiškai įtvirtino galimybę aukštosioms mokykloms pačioms apibrėžti „gerai besimokančio“ studento sąvoką.
Konstituciniam Teismui 2008 m. kovo 20 d. nutarimu savavališkai „išaiškinus“ LR Konstituciją buvo šiurkščiai pažeistas jos 41 straipsnis, laiduojantis nemokamą mokslą gerai besimokantiems piliečiams. LR Seimas „nepastebėjo“ šio pažeidimo.
KT nutarimas ir Seimo priimtos įstatymo pataisos apribojo daugybės studijuojančių arba ketinančių studijuoti šalies piliečių teisę į nemokamą aukštąjį mokslą. Tokiems aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų veiksmams būtina priešintis visomis teisėtomis priemonėmis. KT nutarimas ir jo nuostatas įtvirtinusios Aukštojo mokslo įstatymo pataisos turi būti paskelbtos niekiniais nuo jų priėmimo dienos. Šito buvo reikalaujama nepriklausomų moksleivių ir studentų surengtose protesto akcijose.
Deja, LSAS vadovybės veiksmai neliudija noro ir ryžto rimtai priešintis „reformatorių“ užmačioms. Organizuojama studentų apklausa prašant jų apibrėžti „gerai besimokančio“ sąvoką kelia nuostabą. Vienareikšmišką ir aiškų atsakymą į šį klausimą duoda pati iki KT „išaiškinimo“ galiojusi LR Konstitucija: „gerai besimokantis“ yra asmuo, sugebantis sėkmingai (be akademinių skolų) vykdyti jo pasirinktos studijų programos reikalavimus. Tad šitokia apklausa yra ne kas kita, o mėginimas priversti studentus svarstyti dirbtinę ir jiems primetamą problemą. Tai duoda rimtą pagrindą manyti, kad šia apklausa siekiama ne išsiaiškinti studentų nuomonę pateiktu klausimu, bet visiškai kitų, viešai nedeklaruojamų tikslų. LSAS organizuojama apklausa akivaizdžiai grindžiama prielaida, kad būtina susitaikyti su KT ir Seimo sprendimais ir prieš juos neprotestuoti. Apklausiamiems studentams paliekama tik teisė „sušvelninti“ šių sprendimų padarinius patiems „savanoriškai“ nusprendžiant, kas iš jų bendramokslių ir kolegų nuo šiol turėtų būti laikomas „gerai besimokančiu“, o kas – ne. Šitokios apklausos organizavimo aplinkybės ir jos pobūdis verčia manyti, kad ji pirmiausia naudojama kaip manipuliavimo studentais įrankis ir yra priemonė, leidžianti „pripratinti“ juos prie minties, jog imitacinė aukštojo mokslo „reforma“ vis vien bus įgyvendinta ir jai nebeverta toliau priešintis. Nekelia abejonių ir tai, kad iš dalies dėl oficialiųjų studentų organizacijų, tarp jų – LSAS, kaltės apie „reformą“ menkai informuotų studentų apklausos rezultatais gali pasinaudoti ir „reformatoriai“ pateikdami šiuos rezultatus kaip „įrodymą“, kad patys studentai pritaria jų siūlomos imitacinės ir apgaulingos „reformos“ nuostatoms.
„Teisingai“ apibrėžti „gerai besimokančio“ sąvoką neįmanoma iš principo, nes tai – ne intelektualinių pratybų ar studentų apklausų, bet valstybės socialinės ir aukštojo mokslo politikos klausimas. Bet kuris pasiūlytas apibrėžimas, išskyrus implikuojamą LR Konstitucijos, būtų diskriminacinis ir tik padėtų įtvirtinti Lietuvoje jau dabar faktiškai susiklosčiusį ir juridiškai norimą įteisinti hibridinį ir iškreiptą valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos modelį.
Įtraukiant studentus į „gerai besimokančio“ apibrėžimo paieškas siekiama diskriminacinį besimokančiųjų aukštosiose mokyklose asmenų suskirstymą į „gerai“ ir „nepakankamai gerai“ besimokančius įteisinti prisidengus pačių studijuojančiųjų nuomone ir šitaip padėti pragaištingą „reformą“ sumaniusiems politikams ir valstybei atsikratyti atsakomybės už tokio suskirstymo padarinius.
Dėl šių priežasčių LSAS rengiama studentų apklausa turės demoralizuojantį poveikį studentijai. Kviečiant studentus svarstyti dirbtinai kai kurių politinių partijų, Konstitucinio Teismo ir Seimo sukurtą pseudoproblemą, jų dėmesys nukreipiamas nuo tikrai esminių aukštojo mokslo reformos klausimų, griaunamas studentijos solidarumas ir vienybė, žlugdoma pamažu įsižiebianti ir stiprėjanti pasipriešinimo panašioms „reformoms“ dvasia.
Organizuodama šią studentų apklausą LSAS, objektyviai vertinant, padeda tariamiems aukštojo mokslo „reformatoriams“ įgyvendinti savo planus ir legitimuoja jų siekius.
Kreipiamės į LSAS vadovybę ir raginame kuo greičiau nutraukti taip neapdairiai ir neatsakingai surengtą apklausą. Viliamės, kad Jūsų organizacija pagaliau atsigręš į studentijos poreikius bei lūkesčius ir realiais veiksmais, o ne vien skambiais žodžiais ir pareiškimais prisidės prie vykstančios nelengvos kovos ginant moksleivių, studentų, viso Lietuvos jaunimo teises ir ateitį.
Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“
