Vidaus reikalų ministerija dar prie buvusio ministro Dailio Alfonso Barakausko parengė projektą, kuriuo numatoma ilginti pareigūnų pensinį amžių nuo 20 iki 25 tarnybos metų. Už tai aktyviai pasisako ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė. Naujasis ministras Saulius Skvernelis teigia siūlymą palaikantis, tačiau tam, anot jo, reikia sukurti socialiniai teisingą sistemą.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai ragina nepamiršti, kad statutinių pareigūnų (policininkų, ugniagesių, pasieniečių, kalėjimų prižiūrėtojų) tarnyba susijusi su padidėjusia įtampa, stresu, rizika sveikatai ir gyvybei. NPPSS vadovas Vladimir Banel įsitikinęs, kad tarnybos ilgininimas negali būti argumentuojamas vien tik demografine padėtimi.
„Negalime prilyginti eilinio darbuotojo prie pareigūno, kurį kasdien lydi rizika ir pavojai. Darbas tokioje aplinkoje žaloja ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl būtina tinkama sveikatos priežiūra ir kitos garantijos. Norėdami išlaikyti darbingo pensinio amžiaus pareigūnus, turime sąlygas ne bloginti, kas vyko per pastaruosius penkerius metus, o gerinti. Galėtų padėti, pavyzdžiui, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio kėlimas“.
Susivienijimo nuomone, norint imtis vienokių ar kitokių pokyčių būtina turėti argumentus, išsamiai išnagrinėti esamą situaciją. Pensijos gali būti didinamos numatant, kad už kiekvienus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai gauti, būtų skiriama po 1,6 procento. Be to, galima svarstyti ir papildomų asignavimų skyrimą profesinių pensijų fondų kaupimui. Kitas galimas sprendimas – ne ilginti pensinį amžių, o sudaryti palankias sąlygas pareigūnams ir toliau dirbti net ir po 20 tarnybos valstybei metų.
Policininkai – ne tik greičio tikrintojai, bet ir žmogžudysčių liudininkai
Profesinės sąjungos atstovai pasakoja, kad visuomenė dažnai neįvertina, koks sudėtingas yra policininkų darbas. Pareigūnai įgyvendina valstybės deleguotą teisėsaugos priežiūros funkciją – padeda vykdyti teismų nutartis, kontroliuoja, kaip laikomasi valstybės nustatomų elgesio ar saugumo reikalavimų.
Būtent todėl didelei daliai visuomenės atrodo, kad policininkai yra struktūra, kuri „kabinėjasi“ prie žmonių, taikiai geriančių alkoholį viešose vietose, viršijančių saugų greitį, rudens pabaigoje važinėjančių vasarinėmis padangomis ar automobiliais, kurių techninė apžiūra baigėsi vos praeitą savaitę.
Vis dėlto policininko darbas yra nepalyginti sunkesnis: jis rizikuoja savo gyvybe dėl jūsiškės ir eina sulaikyti ginkluoto nusikaltėlio, nors suvokia, kad gali būti sužeistas ar net žūti; patruliuoja gatvėmis ir šventiniais savaitgaliais – tam, kad žmonės galėtų saugiai linksmintis; darbe susiduria su vaizdais, kurie gąsdina ir šokiruoja – avarijose ar eismo įvykiuose nukentėjusiais, smurtiniais nusikaltimais, visuomenės atstumtaisiais. Negana to, sulaikydami grėsmę visuomenei keliančius asmenis, jie yra įžeidinėjami, keikiami, spjaudomi ir spardomi.
„Dar iki šiol su siaubu prisimenu įvykį Vilniaus pakraštyje, kur, įvykus muštynėms, sugyventinis nužudė savo merginą, jos brolį ir nusižudė pats. Į įvykio vietą atvykau vos per minutę, vaizdas buvo kraupus, nusikaltimą padaręs vyras dar buvo gyvas, gaudė orą, tačiau jo atgaivinti taip ir nepavyko. Po tokių įvykių negali užmigti, nes galvoji „gal galėjau padaryti kažką kitaip“, kovoji su savimi, stengiantis įveikti įvairias mintis ir baimes. Esu stiprus žmogus, tačiau kartais tikrai reikia laiko atsigauti“, - teigia 3, 5 metų Vidaus reikalų sistemoje pradirbęs policijos pareigūnas Nerijus Akaveckas.
Profesinės sąjungos pasakoja, kad darbą tokiomis sąlygomis gali atlaikyti tikrai ne kiekvienas. Pavyzdžiui, dabar policijos pareigūnai gali tarnauti nors ir 30 metų ir tokių pasitaiko, kitaip sakant, galimybės sudarytos, tačiau dėl sudėtingos tarnybos profesionalūs pareigūnai dažnai pasirenka kitą kelią.
Ugniagesiai apdega kūną, lūžta kojos, stuburas
Ugniagesių gelbėtojų tarnybos darbas ne ką lengvesnis nei policijos pareigūno. Jie vykdo ne tik gaisrų gesinimą, bet ir kitas gelbėjimo operacijas – radiacinių, cheminių incidentų likvidavimą, darbus aukštyje ir gylyje, ant vandens , po vandeniu ir kitus. Atsiradus Ebolos virusui Lietuvoje, iškėlimu, pervežimu, pernešimu taip pat turėtų pasirūpinti ugniagesiai. Kitaip tariant, ugniagesiai vykdo tuos darbus, kurių nevykdo niekas kitas.
„Gaisro gesinimas ne visada toks paprastas kaip dauguma žmonių įsivaizduoja – išsitrauki vandens žarną ir gesini. Jeigu, pavyzdžiui, užsidega plotas daugiaaukščio rūsyje, požeminėje stovėjimo aikštelėje, procedūra itin sudėtinga. Ugniagesys į tokią patalpą privalo įeiti su kvėpavimo aparatu, su kuriuo gali išbūti tik tam tikrą laiko tarpą. Griūnant degančio namo sienoms, ugniagesiai susilaužo kojas, stuburą, būna ir žūsta“, - pasakoja Alfredas Povilanskas, 21 metus dirbantis ugniagesiu gelbėtoju.
A.Povilansko teigimu, statybininkas žino, koks konkretus darbas jo laukia, o ugniagesiui kiekviena diena gali būti paskutinė, nes nežinai, kada kas nutiks. „Pavyzdžiui, tenka gesinti milžinišką laivą Klaipėdoje, viskas paskendę dūmuose, o tu net neįsivaizduoji, koks laivo išplanavimas ir kada kas gali užgriūti...“.
NPPSS savo siūlymus dėl valstybinės pensijos jau pateikė Vyriausybei, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijoms, Seimo komitetams. Profesinės sąjungos ragina bendradarbiauti, diskutuoti ir priimti tinkamus sprendimus. Tikimasi, jog į siūlymus bus atsižvelgta, o pakeitimai bus priimti tik detaliai apsvarsčius galimas pasekmes.
