Kanapės Lietuvoje auginamos nuo senų laikų. Nors šiuo metu jas auginti draudžia įstatymai, tačiau policijos pareigūnai tai viename, tai kitame šalies rajone suranda kanapių auginimo laboratorijas.
Policijos pašonėje
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Kauno apygardos prokuratūros prokurorais po 10 mėnesių trukusio tyrimo demaskavo tris narkotinių medžiagų augintojus ir konfiskavo kanapių už beveik 1 milijoną litų.
Praėjusią savaitę buvo atliktos kratos Kauno rajone, Mastaičių kaime. Kaip tik šiame kaime yra Lietuvos policijos mokykla, ruošianti policijos pareigūnus visai šaliai.
Po kruopščių apžiūrų, pareigūnams pavyko surasti puikiai užmaskuotas 3 atskiras, gerai įrengtas kanapių auginimo laboratorijas, kurios buvo įtariamųjų gyvenamuosiuose namuose ir ūkiniame pastate. Kanapių laboratorijose buvo visa reikalinga įranga, skirta tiek gamybai, tiek fasavimui, bei auginama ir jau parengta pardavimui produkcija.
Iš viso buvo rasta apie 500 vienetų kanapių augalų. Apytiksliai šio kiekio būtų užtekę pagaminti 20 kg narkotinės medžiagos, kurios vertė nelegalioje apyvartoje siektų apie 800 000 litų. Buvo sulaikyti ir trys organizuotos grupės nariai. Tai Kauno rajono gyventojai R. P. (54 m.), R. Š., (40 m.) ir E. V. (61 m.). Pirmieji du policininkams gerai žinomi, anksčiau teisti. Galima sakyti, kad tai kanapių auginimo profesionalai. R. P. teistas net 6 kartus, iš jų 2 kartus už neteisėtą kanapių auginimą, R. Š. teistas 3 kartus, iš jų – 2 kartus taip pat už neteisėtą kanapių auginimą. Visus tris vyrus Kauno apylinkės teismas leido suimti trijų mėnesių laikotarpiui.
Šį kartą jiems už grotų gali tekti pabūti ilgiau. Dabar įstatymas kvaišalų gamintojams ir pardavėjams gan griežtas. Tyrimas, kurį organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, atliekamas pagal du Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius: 260 str. 3 d. (Neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu turint tikslą jas platinti) ir 265 str. (Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas). Už tokio pobūdžio nusikaltimus įstatyme numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.
Trys laboratorijos
Nors Kaunas ir jo apylinkės yra kanapių Lietuvoje auginimo pradininkai, tačiau dabar modernių kanapių auginimo laboratorijų aptinkama ir kituose miestuose. Rugsėjo 15–23 dienomis Europolo surengtos operacijos „Archimedes“ metu pareigūnai net trijuose Lietuvos rajonuose surengė kanapių pjūtį.
Gavę kriminalinės žvalgybos informaciją apie šiauliečio N. P. (37 m.) nusikalstamą veiką, pareigūnai surengė operaciją jam sulaikyti. Pasala buvo surengta Radviliškio rajone, Butėnų kaime, prie D. Š. gyvenamojo namo. Užsimaskavusiems pareigūnams įtariamojo teko laukti visą dieną. Vakare jis atvažiavo prie namo, kuriame paskutiniu metu niekas negyveno, ir buvo sulaikytas Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnų. Tuomet ir paaiškėjo, ko vyras vos ne kasdien atvykdavo į Butėnus. Pasirodo, jis čia rimtai dirbo – namo antrajame aukšte prižiūrėjo labai moderniai įrengtą kanapių auginimo laboratoriją. Vėdinimo, apšvietimo ir laistymo sistemos šioje patalpoje buvo įrengtos panaudojant paskutines technikos naujoves. Kriminalistai šioje laboratorijoje rado jau nupjautų kanapių stiebus, apie 6 kilogramus šių augalų jau buvo pakabinta džiovinti. N. P. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Kitą dieną Panevėžyje buvo sulaikytas ir jo bendrininkas, namo savininkas, D. Š. (32 m.). Pareigūnams bedėliojant faktus, kilo įtarimų, kad vyras savo nusikalstamą veiką galėjo plėtoti ir kituose rajonuose. Nuvykę į Pakruojo rajono, Dvariškių kaimą, A. L. (36 m.) gyvenamojo namo rūsyje kriminalistai aptiko irgi labai moderniai įrengtą kanapių auginimo laboratoriją, kurioje augo apie 120 kanapių. Jos visos buvo nupjautos ir dėl narkotinių medžiagų nustatymo perduotos tirti specialistams.
Kitą N. P. kontroliuojamą kanapių auginimo laboratoriją pareigūnai susekė Kėdainių rajone, Medekšių kaime. R. D. gyvenamojo namo rūsyje kriminalistai „išravėjo“ 40 vazonų su kanapėmis.
Visi įtariamieji suimti. Apie 12 kg kanapių ir jų dalių buvo eliminuota iš apyvartos ir nebežalos jaunų organizmų, nes, būtent, jaunimas yra pamėgęs laisvalaikį leisti su „žolės“ doze.
Keturios sekundės
Panašiu laiku Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai Šilalės rajone aptiko namų sąlygomis auginamų kanapių. Vienas Šilalės gyventojas jas augino Tujainių kaime nuomojamame name. Antrajame jo aukšte buvo speciali psichotropinėms medžiagoms auginti skirta patalpa ir speciali įranga. Pareigūnai nušienavo „žolę“ ir įvykio vietoje sulaikė trisdešimt penkerių įtariamąjį, kurio ieškojo ir Klaipėdos teritorinės muitinės Kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Kartais tokie sulaikymai išsirutulioja į tikras dramas. Visa Lietuva sulaikiusi kvapą stebėjo gerą kovinį filmą primenančią policijos pareigūnų operaciją, per kurią Antanašės kaime (Rokiškio r.) buvo sulaikytas įtariamas kanapių augintojas ir prekeivis kaunietis Saulius Karosevičius (49 m.). Kadangi sulaikomas asmuo turėjo rankinę kovinę rusišką granatą F1 ir šaunamąjį ginklą bei įtikinėjo, kad jam geriau mirti, negu patekti už grotų, todėl buvo iškilusi grėsmė ir jo, ir operaciją vykdžiusių pareigūnų gyvybėms. Kaip vėliau teigė operacijoje dalyvavęs Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas, vienu momentu iki mirtinos tragedijos buvo likusios kokios 4 sekundės, kai sulaikomas vyras išbėgo į lauką su granata rankoje, o granata buvo ištrauktu žiedu. Mat sprogusios tokios granatos skeveldros išsilaksto 200 metrų spinduliu. O aplinkui tuo metu buvo žmonių.
Bet granata buvo atimta, ir beveik parą su būriu pareigūnų „žaidęs“ kaunietis buvo sulaikytas. Pastaruosius keletą metų Antanašėje gyvenantis S. Karosevičius Panevėžio apylinkės teismo nutartimi po sulaikymo buvo suimtas dviem mėnesiams. Vėliau suimtasis už piniginį užstatą buvo paleistas į laisvę. Byla dėl ginklų ir sprogmenų laikymo bei pasipriešinimo policijos pareigūnams, kurią tiria Panevėžio prokurorai, jau baigta ir netrukus pasieks teismą. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis S. Karosevičiui gresia laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. (LR Baudžiamojo kodekso 253 str. 2d.). Faktus dėl kanapių auginimo ir prekybos tiria Kauno prokurorai.
Kauniečių neįsileido
Viskas prasidėjo nuo to, kai pas šį kaunietį atlikti kratą atvyko keli Kauno miesto Žaliakalnio policijos pareigūnai. Jie turėjo žvalgybinės informacijos, kad Antanašėje įsikūręs S. Karosevičius augina kanapes, o vėliau jas platina Kaune. Pareigūnai į kaimą atvyko šeštadienio vakarą, apie 20 valandą. Tokią dieną kaunietis tokių svečių greičiausiai nesitikėjo. Tačiau kai policininkai, turėdami leidimą atlikti kratą, norėjo patekti į Antanašės buvusios parduotuvės ir valgyklos pastatą, kuriame įsikūręs S. Karosevičius (apleistas pastatas priklauso jo seseriai – red. past.), vyras jų neįsileido. Jis užsibarikadavo ir pareiškė turįs sprogmenų, kuriuos panaudosiąs, jeigu kas nors prisiartins. Pareigūnai suprato, kad 5 kartus Lietuvoje ir užsienyje teistas vyras nejuokauja, juolab kad žinojo, jog jis turi leidimą šaunamajam ginklui. Todėl pasitarę kreipėsi pagalbos į „Aro“ kovotojus, buvo įvestas planas „Skydas“ – į įvykio vietą atvyko gausios policijos pajėgos, ugniagesių ir greitosios pagalbos medikų ekipažai.
Tikėtąsi, kad S. Karosevičius persigalvos ir pasiduos, kai pareigūnai išjungs elektrą pastate, tačiau vyras į tai nereagavo. Pareigūnai išdaužė vieną pastato langą, tačiau pamatė, kad užsibarikadavusiojo nepasieks, nes jis slėpėsi patalpoje už dviejų užrakintų durų. Visi pastato langai buvo su metalinėmis grotomis. Jos ir skyrė S. Karosevičių nuo su juo bendravusių ir bandžiusių įtikinti pasiduoti pareigūnų.
Derybos, nedavusios greitų vaisių, vyko visą naktį. Operacijos dalyviai tik įsitikino, kad kaunietis patalpose buvo vienas. Užtat – ginkluotas. Jis tik prašė pareigūnų pavaišinti jį cigaretėmis ir tikino, kad maisto, vandens ir kantrybės jam užteksią dar ilgai.
Sėkminga atomazga
Po nesėkmingų nakties derybų sekmadienio rytą į Antanašę atvyko Kauno AVPK viršininko pavaduotojas Darius Žukauskas. Šis ilgametis policininkas yra vienintelis Lietuvoje kriminalistas, du kartus pelnęs „Metų seklio“ titulą už sėkmingą rezonansinių nužudymų tyrimą.
D. Žukauskas irgi įsitraukė į derybas. Jis iki pat operacijos pabaigos (maždaug pusės keturių popiet) kalbėjosi su užsidariusiu S. Karosevičiumi įvairiomis gyvenimo temomis, davė jam cigarečių, o prisileistas arčiau gėrė pastarojo vis išverdamą kavą. Visa tai vyko abipus grotuoto lango. Situaciją visą laiką stebėjo ir vertino netoliese buvę kiti operacijos dalyviai.
Galiausiai jau buvo matyti, kad S. Karosevičius pervargęs ir jo psichologinė būklė vis prastėja, o minties apie savižudybę vis tiek neatsisako, todėl buvo nutarta pradėti šturmą.
Kaip tik tuo metu, kai D. Žukauskas išėjo į lauką parūkyti, S. Karosevičius netikėtai atvėrė pastato duris ir pats pasirodė lauke. Rankoje jis spaudė granatą ištrauktu apsauginiu žiedu. Čia pat stovėjęs D. Žukauskas, rizikuodamas savo gyvybe, čiupo kaunietį už rankos, kurioje buvo užgniaužta mirtis, ir, akimirksniu pribėgus „Aro“ vadui bei keliems kitiems operacijos dalyviams, parvertė įtariamąjį ant žemės ir nuginklavo.
Po 2 parų į teismą dėl suėmimo skyrimo atvestas aukštaūgis, tvirto kūno sudėjimo S. Karosevičius aiškino granatą radęs „kažkada lauke“, o pareigūnų į savo pastogę neįsileidęs, nes manęs, kad jį užpuolė banditai.
Per tas 20 valandų, kai S. Karosevičius neįsileido policininkų į savo patalpas ir, kol vyko derybos, dalį įkalčių jis spėjo sunaikinti: po operacijos pareigūnai tegalėjo konstatuoti, kad džiovintos kanapės buvo sudegintos krosnyje. Bet kelios dešimtys vazonėlių su dar žaliuojančiomis kanapėmis vis dėlto buvo surastos pastato palėpėje. Anot pareigūnų, čia įrengtas specialus apšvietimas ir kita įranga, palaikanti kanapėms auginti reikalingą temperatūrą ir drėgmę.
Pabando kas penktas
Dar visai neseniai, prieš pusę amžiaus, kanapės be jokių draudimų buvo auginamos visame pasaulyje. Iš kanapių pluošto žmonės audė audinius, pynė virves, gamino popierių, taip pat kanapes valgė, jomis gydėsi vidinės ausies uždegimus, podagrą, sąnarių skausmus bei nudegimus, gyvuliams – vidurių užkietėjimą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žaliuote žaliavo kanapių laukai.
Sovietų Sąjungoje geriausiems kanapių augintojams pagerbti net buvo išleistas specialus garbės ženklas, o Maskvoje, Sąjunginiame parodų centre, fontane „Tautų draugystė“, kuris pastatytas 1954 metais, už pavaizduotų moterų figūrų aiškiai matyti ir auksiniai kanapių lapai.
Tačiau po kurio laiko kvaišalų mėgėjai išmoko iš kanapių gaminti marihuaną ir taip jas sukompromitavo.
Marihuana – tai psichotropinė medžiaga, gaminama iš džiovintų kanapių lapų ir žiedų. Pagrindinis aktyvus cheminis elementas yra tetrahidrokanabinolis. Marihuana paprastai rūkoma, ir tai yra dažniausiai vartojama nelegali svaiginamoji medžiaga. Tyrimais nustatyta, kad maždaug 4 proc. suaugusių žmonių visame pasaulyje pavartoja marihuanos nors kartą per metus, 0,6 proc. – kas dieną. Apie 20 proc. ES šalių gyventojų yra kada nors bandę vartoti kanapių.
Marihuanos vartojimas, laikymas ar pardavimas didžiojoje pasaulio dalyje tapo nelegalus XX amžiaus pradžioje. Nuo tada vienos šalys sugriežtino tvarką marihuanos atžvilgiu, o kitos – draudimus susilpnino ar net visai panaikino.
Nors už tai ir griežtai baudžiama, tačiau ir Lietuvoje kanapės taip pat atradusios savo rinką. Mūsų šalyje jų nors kartą gyvenime yra bandę 7,5 procento 15-64 metų amžiaus žmonių. Tad drąsiai galima teigti, kad tai populiariausia narkotinė medžiaga.
Gatvėje parduodamos marihuanos kaina yra 7-10 litų. Lietuvos nelegalioje narkotikų rinkoje visada buvo galima įsigyti vietoje užaugintų ir iš kitur atvežtų kanapių. Dirbtinėmis sąlygomis užaugintos kanapės turi didelį kiekį veikliosios narkotinės medžiagos, todėl kanapių vartotojų yra ypač mėgstamos. Gatvėje už jas mokama net 40 litų už gramą.
Tik faktai
Apytikriai apskaičiuota, kad kanapės auginamos 172 šalyse ir teritorijose. Pagrindinis šio narkotiko tiekėjas į Europą yra Marokas. Maroke pagaminta kanapių derva į Europą vežama kontrabanda per Iberijos pusiasalį, o Nyderlandai ir Belgija yra antrinis platintojas bei sandėliuotojas. Naujausios ataskaitos rodo, jog Maroko derva tranzitu gabenama į Rusiją per Estiją, Lietuvą ir Suomiją.
Kanapių produktų stiprumas nustatomas pagal juose esančio delta‑9‑tetrahidrokanabinolio (THC), pagrindinės veikliosios medžiagos, kiekį. Kanapių stiprumas įvairiose šalyse ir vienos šalies mastu labai skiriasi, taip pat skiriasi skirtingų kanapių produktų ir veislių stiprumas.
Atsargiai vertinant, kanapių bent kartą gyvenime pavartojo daugiau negu kas ketvirtas 15–64 metų europietis.
Mažiausiai kanapių vartojama Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje ir Graikijoje. O štai Danijoje bent kartą gyvenime kanapių pavartojo net 32,5 proc. 15–64 metų gyventojų. Panašiai yra ir Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Turimi duomenys rodo, kad kanapės vartojamos įvairioms reikmėms, pradedant eksperimentiniu vartojimu ir baigiant vartojimu dėl priklausomybės. Daugelis asmenų pabando šios medžiagos tik kartą ar du, o kiti vartoja ją retkarčiais ar neilgą laiką.
Tam, kaip vartojamos kanapės, įtakos turi rizikos suvokimas: pažymėtina, kad, atlikus ES požiūrio apklausą, didžioji dalis (91 proc.) jaunų europiečių sutiko, jog nuolatinis kanapių vartojimas kelia pavojų sveikatai, o kiek mažiau (52 proc.) apklaustųjų pripažino sveikatai keliamą nenuolatinio vartojimo riziką.
Skirtingų rūšių kanapių produktai ir skirtingi vartojimo būdai gali kelti skirtingus pavojus. Jeigu vartotojas kanapes vartoja didelėmis dozėmis, pavojus, kad jis taps priklausomas ir susidurs su kitomis problemomis, gali būti didesnis. Tokių vartojimo būdų pavyzdžiai yra labai didelės THC koncentracijos kanapių vartojimas dideliais kiekiais ir dūmų įkvėpimas iš vandens pypkės.
Priklausomybė vis dažniau pripažįstama vienu iš galimų reguliaraus kanapių vartojimo padarinių net tarp jaunesnių vartotojų, o kai kuriose Europos šalyse daugėja asmenų, kurie kreipiasi pagalbos dėl kanapių vartojimo. Kai kurie kanapių vartotojai, ypač intensyviai vartojantys šį narkotiką, gali turėti problemų, nors ir neatitinka klinikinių priklausomybės kriterijų.
Nerimą kelia tai, kad vis daugiau kanapių vartoja 15–16 metų moksleiviai. Ypač Čekijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose. Lietuvos jaunuoliai, anot statistikos, atitinka Europos šalių vidurkį.
Nustatyta, kad dėl kanapių vartojimo gali atsirasti įvairių ūminių ir lėtinių sveikatos sutrikimų. Staiga pasireiškiantis kenksmingas poveikis gali būti pykinimas, sutrikusi koordinacija ir veikla, nerimas ir psichozės simptomai, apie kuriuos dažniau praneša vartojantieji narkotiko pirmą kartą.
Stebėjimu pagrįsti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad vairuotojui, pavartojusiam kanapių, padidėja pavojus patekti į eismo nelaimę.
Su kanapių vartojimu susijusiam lėtiniam poveikiui priskiriama priklausomybė ir kvėpavimo takų ligos. Reguliarus kanapių vartojimas paauglystėje gali pakenkti jauno žmogaus psichikos sveikatai, taip pat nustatyta, kad vartojant kanapių dažniau ir daugiau, didėja psichozės simptomų ir sutrikimų rizika.
Šaltinis: Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras
Petras KURMELIS
