Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) teigimu, Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta pozicija dėl adekvataus gynybos finansavimo – pirmas žingsnis vidinio ir išorinio šalies saugumo stiprinimo link. Tikimasi, kad užvirusios diskusijos duos rezultatus ir valdininkai bei politikai nedelsiant imsis veiksmų.
D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime aiškiai nurodė prioritetus, kurių vienas svarbiausių – valstybės ir žmonių saugumas. Neturime supriešinti skirtingų visuomenės sluoksnių ar kelti mokesčių, sakydami, kad kitaip neįmanoma padidinti finansavimo. Valstybės vadovė mano, kad jau pribrendome ir esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti 2 proc. nuo BVP ribą krašto apsaugos finansavimui neskriaudžiant kitų ekonomikos sričių bei socialinių grupių.
„Prezidentės pozicija išties svarbi ir teisinga. Manau, visi sutinkame, jog papildomos lėšos šalies saugumui – būtinos. Valstybės vadovė akcentuodama krašto apsaugą, ko gero, turėjo mintyje vidinio ir išorinio saugumo stiprinimą. Juk ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas nurodo, kad privalome užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą. Belieka tikėtis, jog šie popieriuje nurodyti tikslai pagaliau taps realybe“, - viliasi NPPSS vadovas V. Banel.
Pareigūnai sako, kad tokios aiškios ir tvirtos valstybės vadovės pozicijos buvo laukiama jau seniai. Profesinės sąjungos sutinka su D. Grybauskaitės nuomone, kad grėsmės akivaizdoje turime rimtai susirūpinti šalies saugumu, o ir lėšų tam atrasti tikrai galime, nes resursai institucijose dažnai skirstomi neefektyviai. Tikimasi, kad svarbiausi valstybės vadovai suvoks, kad vidinė valstybės apsauga, lygi apie 25 tūkst. pareigūnų, yra ne mažiau svarbi nei 8 tūkst. kariuomenės ir NATO pajėgų.
„Siekis kuo greičiau finansavimą padidinti iki 2 proc. nuo BVP neturėtų būti panašus į vien pataikavimą užsienio valstybių vadovams. Įsivaizduokime blogiausią – karo – scenarijų. Tokioje situacija tiek kariuomenė, tiek viešąjį saugumą užtikrinančios institucijos, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalės įsitraukti į gynybos procesą. Akivaizdu, jog čia būtinas bendras vidinio ir išorinio saugumo stiprinimas. Todėl privalome bendradarbiauti ir kartu kurti saugią Lietuvą“, - įsitikinęs V. Banel.
Praeitos savaitės pabaigoje, minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį, parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo iki 2020 m. pabaigos krašto apsaugos finansavimui skirti 2 proc. nuo BVP dydžio lėšų sumą. NPPSS primena, kad profesinės sąjungos 2013 m. vasarą valdantiesiems siūlė panašų susitarimą dėl teisėsaugos sistemos stiprinimo ir žmonių saugumo didinimo. Vėliau tartasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, tačiau Premjeras atsisakė jį pasirašyti.
„Ukrainos įvykių kontekstas ir reali mūsų šaliai kylanti grėsmė rodo, jog svarbios visos saugumą užtikrinančios pajėgos, taip pat tai dar kartą parodo, kad nacionalinis saugumas yra vienas skvarbiausių šalies prioritetų, tačiau buvo neatsakingai pamirštas ilgą laiką. Todėl privalome skubiai peržiūrėjus prioritetus, koncentruotis į bendras, valstybės ateitį užtikrinančias strategijas. Raginame kartu su valstybės vadovę, Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų stiprinant ne tik šalies pareigūnų parengtį, bet visų pirma išlaikant juos tarnyboje“, - kreipimąsi išreiškia NPPSS vadovas.
NPPSS jau kreipėsi į Vyriausybę su prašymu persvarstyti 2014 m. šalies biudžetą, jame numatant lėšas, skirtas padidinti statutinių pareigūnų atlyginimus bent 10 proc. dar šiemet.
