Šią savaitę Seime pradėtas svarstyti Vidaus tarnybos statuto projektas. Kai kurios šio projekto nuostatos kelia rimtų abejonių Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovams. Pareigūnams nerimą kelia politikų tylėjimas apie tai, kokiomis lėšomis bus finansuojamas naujojo Statuto nuostatų įgyvendinimas.
Taip pat pareigūnai nesutinka su siūlymu, pagal kurį bet kuris pareigūnas gali būti perkeltas į kitą toje pačioje apskrityje esančią darbo vietą (arba kitą padalinį pasienio rinktinėje) be pareigūno sutikimo. Vytautas Lamauskas, NPPSS valdybos narys, teigia, kad tarnybos vieta yra vienas iš esminių pareigūno statuso elementų, kurio keitimas tampa jo teisių pažeidimu.
„Praktikoje tai reikštų, kad, pavyzdžiui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas (patrulis arba tyrėjas), priimtas į tarnybą Elektrėnų policijos komisariate, galėtų būti perkeliamas į už 90 kilometrų esantį Šalčininkų arba už 130 km esantį Švenčionių policijos komisariatą. O svarbiausia tai, jog tokiu atveju pareigūnams nesuteikiamos jokios garantijos: nei gyvenamoji vieta, nei dienpinigiai ar kelionpinigiai“, - aiškina V. Lamauskas.
Pareigūnus atstovaujančių profesinių sąjungų nuomone, be statutinio valstybės tarnautojo sutikimo į kitas pareigas darbuotojas gali būti perkeltas tik esant išimtiniams atvejams, tokiems kaip karo arba nepaprastoji padėtis.
Be to, naujajame Statute siūloma laikinąjį nedarbingumą apmokėti vidutiniu darbo užmokesčiu, o nuo 2016 m. socialines garantijas (draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, ligos ir motinystės draudimą) perkelti į valstybinio socialinio draudimo sistemą, numatant Vidaus reikalų įstaigos mokamą priemoką.
„Tokia sistema turėtų išlaisvinti įstaigas nuo didelių mokėjimų pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros atostogose, tačiau kartu negalime pamiršti Sodros mokumo rizikos problemos. Juk garantijos perkeliamos į Sodros sistemą, kuriai pačiai reikia reformų.“, - teigia NPPSS valdybos narys.
Dar viena opi problema – Vilniaus policijos pareigūnų priedų nustatymas, apie kurį ne kartą kalbėta įvairiose darbo grupėse. Nepaisant to, kad užsienio patirtis rodo, jog padidintas darbo užmokestis sostinėje dirbantiems policininkams dėl jų darbo intensyvumo yra normalus reiškinys, į NPPSS siūlymą šiame įstatymo projekte atsižvelgta nebuvo.
Statuto projekte taip pat siekiama nustatyti statutinio pareigūno sąvoką. Kitaip tariant, siekiama ją pakeisti. „Apsaugant pareigūnų lūkesčius, pareigybės „išstatutinimas“ turėtų būti taikomos tik naujai į statutines pareigas priimamų asmenų atžvilgiu“, - aiškina V. Lamauskas.
NPPSS atstovai, aktyviai dalyvaujantys vidaus tarnybos statuto tobulinimo procese, nesutinka ir su siūlymu pareigūnų pareigybių sąrašo tvirtinimą ir Vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų skyrimą patikėti Vidaus reikalų ministrui. Jų nuomone, būtina nustatyti konkrečius šio proceso kriterijus.
„Akivaizdu, jog tai dar viena politinės priklausomybės įtakos didinimo apraiška. Pavyzdžiui, ministrui yra suteikiama teisė ne tik tvirtinti pareigybes, bet ir spręsti dėl jų panaikinimo. Iš esmės taip Vidaus reikalų ministerijos vadovui suteikiama galimybė atleisti bet kurį pareigūną. Svarbiausia, jog statute nėra nustatyti jokie kriterijai, neaišku, kaip tai būtų daroma, kas turėtų būti įvertinta, kokiomis proporcijomis sudaryta“, - piktinasi V. Lamauskas.
Vidaus tarnybos statutas nėra naujas, tik stengiamasi patobulinti esamus įstatymus, susijusius su esminių darbo apmokėjimo sistemos pakeitimu.
„Priėmus siūlymus kai kurios šiuo metu egzistuojančios teisėsaugos problemos būtų išspręstos, tačiau tik pačių pareigūnų sąskaita. Iš esmės, projekto nuostatomis stengiamasi pabloginti tarnautojų padėtį: naikinamos nelaimingų atsitikimų draudimo išmokos, kelionpinigiai, butpinigiai ir kitos socialinės garantijos. NPPSS nuolat teikė siūlymus VRM, Seimo darbo grupėms su siekiu tobulinti Statutą, įtvirtinti socialines garantijas. Tam, kad pareigūnai turėtų tinkamas tarnybai sąlygas ir vidinę motyvaciją. Deja, šie siūlymai liko neišgirsti“, - apgailestauja NPPSS valdybos narys V. Lamauskas.
