Siekiant efektyvaus policijos darbo ir reformų tęstinumo, būtina užtikrinti, kad politikai nesikištų į policijos darbą, o prokuratūros, teismų, valdžios institucijų atstovai bei pati visuomenė keistų požiūrį į policijos veiklą.
Tokiomis mintimis dalijosi ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtos diskusijos „Kokios policijos reikia Lietuvos valstybei?“ dalyviai.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis pabrėžė, kad vienas būtiniausių veiksnių kokybiškai reformai yra reformos tęstinumas ir politinės valdžios nesikišimas į policijos darbą.
„Dabar visi kaip pavyzdį mini Estijos policijos reformas. Tačiau kodėl jiems sekasi? Todėl, kad nesvarbu kas ar kokio reformos etapo metu ateina į valdžią, – yra patvirtintos Estijos policijos reformos gairės, ir ši programa nepriklausomai nuo valdžių kaitos yra nuosekliai įgyvendinama (...) Manytume, kad bendru sutarimu politikai galėtų lygiai taip pat patvirtinti tą viziją, ir tai būtų visiškai natūralus procesas. Ateitų kita valdžia, ir jau būtų žinoma, kokį tašką turi pasiekti policija“, – stabilumo poreikį ir Lietuvoje išreiškė A. Stončaitis.
Pašnekovui pritarė buvęs Seimo NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas, kurio nuomone, bene visą nepriklausomybės laikotarpį vykstančios reformos nestiprina pasitikėjimo šia institucija ir tam tikrais atvejais trukdo normaliai vykdyti savo funkcijas.
„Kažkas iš tikrųjų reikalinga, bet turi būti klausiama, koks tų reformų pagrindas? Suprantu, kai pasikeitus Baudžiamojo proceso kodeksui, kriminogeninei situacijai, atsiradus naujų rūšių nusikaltimams, reikalingos struktūrinės pertvarkos. Kada prasideda samprotavimai apie reformas dėl reformų, tai būna nepagrįsta objektyviais tikslais ir negali duoti rezultato“, – sakė buvęs parlamentaras.
Komentuodamas dabartinę policijos situaciją buvęs laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas pažymėjo, kad Lietuvos teisėtvarka atsidūrė užburtame rate – pareigūno profesija nėra prestižinė, nėra norinčių dirbti policininkais, dėl to kartais prastai ištiriamos bylos, kas galiausiai vėl lemia nenorą rinktis policininko kelią. Norint išeiti iš šio rato, būtinos ne vien tik pačių policijos pareigūnų, bet ir platesnės visuomenės pastangos, pridėjo A. Stončaitis.
„Vienpusiškai pasakyti, “Policija, jūs keiskitės„, neinvestuojant, nesukuriant teisinių prielaidų, kitoms institucijoms ir visuomenei nepastumiant policijos reformos link, negalima“, sakė A. Stončaitis.
A. Stončaičio nuomone, policijos problemas bei pasitikėjimą ja gerai atspindi ir jaunimo veiksmai renkantis būsimas profesijas. Anot policijos pareigūno, kasmet sulaukiama vis besirenkančių policininko profesiją, todėl, pasak jo, sunku tikėtis kvalifikuotų policijos pareigūnų ir platesnio visuomenės pasitikėjimo.
„2008 metais norėjome išmokyti ir įdarbinti 300 policininkų. Pretendentų į Klaipėdos policijos mokyklą turėjome tik 179. Pagalvokime, ar policija yra patraukli kaip organizacija. Pasakyti, kad ten (policijoje.– ELTA) yra neskaidru, būtų vaikiška ir paviršutiniška“, – diskusijoje akcentavo A. Stončaitis.
A. Sadeckas pažymėjo, kad tam tikri reformomis įvardijami veiksmai tėra jau buvusių institucijų kūrimas ir kartojimas. A. Sadecko teigimu, nesenai įkurta policijos Imuniteto tarnyba atlieka tas pačias funkcijas, kurias seniau atliko Korupcijos prevencijos valdyba.
Pasak A. Sadecko, geresnei policijos darbo kokybei reikėtų peržiūrėti dabartinę išėjimo į pensiją tvarką ir prailginti pareigūnų tarnybos terminas. Taip, anot buvusio NSGK primininko, būtų užtikrintas pareigūnų darbo tęstinumas ir darbo kokybė.
A. Stončaičio teigimu, bendras policijos pareigūnų skaičius dabar siekia 10 tūkst., o suteikiamos socialinės garantijos nesukuria motyvacijos rinktis policininko profesiją, todėl šalies pareigūnai dėl personalo ar kvalifikacijos trūkumo ne visada gali tinkamai atlikti savo pareigas. Policiją silpnina ir aukščiausios kvalifikacijos pareigūnų pasitraukimas.
„Parengti gerą policijos pareigūną, nesvarbu kurios srities, yra imlus laikui, pinigams, žmogiškiesiems resursams procesas. (...) Parengto pareigūno išėjimas iš darbo, be abejo, kenkia policijai. Šiandien apskritai turime problemą, kadangi mūsų policijos personalas pagal ištarnautus metus yra pasenęs. Dabar daugiau nei pusę policijos pareigūnų galėtų išeiti į pensiją“, – diskusijoje kalbėjo generalinio komisaro pavaduotojas.
Pareigūnui pritarė ir R. Petrauskas, pasak kurio, prieš dešimtmetį prokurorus pasiekdavo kur kas aukštesnės kokybės bylos, o policijos pareigūnų kvalifikacijos lygis buvo aukštesnis.
„Prieš dešimt metų pats bylų, kurios pasiekdavo teismą, paruošimo lygis buvo ženkliai aukštesnis. Priėmus naujus kodeksus tikrai paleidome kvalifikuotus kadrus. Ta situacija turi neigiamos įtakos bylų parengimo lygiui“, – teigė R. Petrauskas.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys parlamentaras Vytautas Bogušis, apibūdindamas policijos ir visos teisėsaugos problemas, pabrėžė, kad siekiant geresnės policijos darbo kokybės ir palankesnio visuomenės pritarimo būtina bendrauti su žmonėmis, o ne atsiriboti formaliais pasiteisinimais.
„Turime sakralinę tezę “Nieko komentuoti negalime, vyksta ikiteisminis tyrimas„. Aš griežtai įsitikinęs, kad tam tikrą informaciją prokuratūra turi pateikti“, – kalbėdamas apie pastaruoju metu žiniasklaidoje itin dažnai apžvelgiamas Drąsiaus Kedžio bylos detales ir pareigūnų kratas minėjo parlamentaras.
Apibendrindamas diskusiją A. Sadeckas pabrėžė, kad atsižvelgiant į materialines sąlygas, Lietuvos policija, ypač kriminalistai, dirba atsakingai, o didesnėms permainoms reikia didesnio visuomenės pasiryžimo reformuoti policiją.
„Šiandien turime tokią policiją, kuri daro ne mažiau, gal net daugiau, nei ji iš tikro gali. Tiktai tada, kai valstybė ir visuomenė pastūmės, tada Lietuvos policija ir pajudės“, – teigė A. Sadeckas.
