Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, patikrinęs sostinės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjų priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus pasisakymų 2018 m. gruodžio 28 d. transliuotoje Lietuvos radijo laidoje, patvirtino jo teisėtumą ir pagrįstumą bei paliko nutarimą galioti.
Tokį sprendimą Vilniaus pareigūnai priėmė išnagrinėję vieno pareiškėjo skundą ir nustatę, kad rašytojas nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (Baudžiamojo kodekso 170 str.) bei dėl galimo šmeižimo (Baudžiamojo kodekso 154 str.) konstatuojama, kad rašytojas Lietuvos radijo laidoje tik išsakė savo nuomonę apie idėjas, susijusias su susiskaldžiusios Lietuvos visuomenės vienijimu.
Įsiutino romano citatos
M. Ivaškevičiui šiemet įteikta Nacionalinė premija „už drąsų literatūros žingsnį į teatrą“. Bet visuomenėje netruko įsižiebti diskusija apie dar 2002 m. išleistą rašytojo romaną „Žali“ (perleistas 2018 m.). Autorius kaltinamas romane niekinęs partizanus, o buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti M. Ivaškevičiui įteiktą premiją.
Visuomenę įaudrino šios romano citatos:
„Eilinis žmogus, nekaltas, kad gimė rusas, nors tai reiškia ne vien tik tautybę, ketvertą metų buvo naudojamas kaip patrankų ir tankų mėsa. Ir štai jis, tas rusas, toji mėsa, bando vėl būti žmogumi. Jis laimėjo didžiausią pasaulyje karą, jis eina per savo miestą, nes jis tą miestą apgynė. Ir staiga jį pasiekia gandas, kad kažkur jo šalies pakrašty esama išsigimėlių, užsimaniusių dar pakariauti“. (8 psl.).
„Aš to ruso vietoje, bet jeigu tik būčiau rusas, apie nieką daugiau negalvodamas, susikraučiau kuprinę ir važiuočiau pribaigti išsigimėlių. Rusas taip ir padaro. Bet randa visai kitą karą. Vangų, lėtą ir sekinantį jo kantrybę, nes toks jau lietuvių charakteris“. (8 psl.).
„...Ir staiga šis nekaltas rusas, buvęs patrankų mėsa, pajunta nepaprastą nuovargį. Bet tą patį kankinantį nuovargį jaučia ir išsigimėliai, metę iššūkį rusui“. (8–9 psl.).
„Pamažu poetus, medikus ir mokslus išėjusius karininkus karas išžudė, o nauji inteligentai buvo per daug išsimokslinę, kad aukotų gyvybę už spalvą. Ir karas ėmė prastėti. Į jį ėjo kaimo bernai mažai tenutuokiantys apie garbę ir žmogiškumą. Pamažu jie perėmė savo priešų metodus ir strategiją. Karas tapo žiaurus abipusiai“.
Atsisakė pradėti tyrimą
Vasario viduryje Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M. Ivaškevičiaus romane išsakytų teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną jos vadovų – generolą Joną Žemaitį.
Prokuratūros teigimu, romane nėra nusikalstamo turinio, romanas yra meno kūrinys ir autoriaus saviraiškos laisvė negali būti varžoma. Buvusių politinių kalinių ir tremtinų organizacijos tokį prokuratūros sprendimą skųs teismui.
Nemalonumai dėl interviu
Sausio pabaigoje prokuratūra sulaukė skundo dėl LRT radijo laidoje M. Ivaškevičiaus išsakytų teiginių „išstūmėm daug lenkakalbių, išstūmėm, išžudėm žydus...“, kuriais rašytojas neva apšmeižė lietuvių tautą ir kurstė neapykantą tautiniu pagrindu.
Prokuratūra gautą informaciją perdavė policijai, todėl M. Ivaškevičius kviestas pasisakyti. Policijai pavesta ištirti, ar rašytojo žodžiuose galėjo būti teiginių, kurie nusižengtų Baudžiamojo kodekso 170 str. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).
