Karo su Rusija grėsmė tampa vis labiau bauginanti, todėl dažniau kalbame apie gynybos, finansavimą. Pareigūnų vertinimu, pirmuosius saugumo užtikrinimo veiksmus atlieka ne krašto apsaugos, o teisėsaugos – policijos, antiteroristinių operacijų, pasienio – pajėgos, todėl reikia stiprinti šių institucijų gebėjimus ginti tėvynę.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) teigia, kad aukščiausių valstybės vadovų ir politikų nenuoseklumas, sutelkiant dėmesį tik į vieną sritį (kariuomenės finansavimo didinimą), neleistų užtikrinti visapusiško Lietuvos saugumo, ypač pirmosiomis agresijos valandomis. Įvykiai Ukrainoje parodė, kad ne kariuomenė, o teisėsaugos sistemos pareigūnai yra pirmieji, kurie susiduria su įsibrovėliais.
Kol kas dėmesys – tik Lietuvos kariuomenės stiprinimui
Vyriausybė siūlo asignavimus Krašto apsaugos ministerijai 2015 m. didinti 37,6 proc., iki 424,5 mln. Eur (1,466 mlrd. Lt) arba 1,1 proc. šalies BVP. Politinių partijų pasirašytu susitarimu numatyta skirti vis daugiau lėšų krašto apsaugai, kad iki 2020 m. jos pasiektų 2 proc. BVP. Valstybės gynimo taryba taip pat nusprendė kitąmet didinti karių skaičių, įsigyti modernios gynybinio pobūdžio ginkluotės, karinės technikos ir įrangos bei gerinti karinę infrastruktūrą.
NPPSS vadovo Vladimir Banel teigimu, krašto apsaugos stiprinimas neabejotinai svarbus, tačiau vien to nepakanka – reikia sisteminių pokyčių, o ne pavienių veiksmų. „Puikiai suprantame, kad saugumo užtikrinimas yra svarbiausias kiekvienos valstybės uždavinys, tačiau tam reikia sistemingų veiksmų. Vidinis ir išorinis saugumas negali būti atsiejamas vienas nuo kito. Turime žinoti, kokio saugumo mes norime ir kaip to galime pasiekti“.
NPPSS tarybos nario Tomo Vaitkunsko teigimu, vidinio šalies saugumo stiprinimui – pareigūnų apmokymams, aprūpinimui technika bei įranga, lojalumo ir motyvacijos didinimui – skiriamas pernelyg mažas dėmesys. „Šalyje prasidėjus neramumams, būtų sunku prognozuoti situaciją. Dėl pasiruošimo ir priemonių stokos scenarijus gali pasisukti bet kuria linkme. Tikėtina, jog bus ir tokių, kurie tiesiog atsitrauks“.
Kai griūva sienos, kosmetinis remontas negelbsti
Praėjusios savaitės pabaigoje VRM išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad ministerija siūlo Vyriausybei 2015 m. didinti statutinių pareigūnų atlyginimus iki 10 proc. ir papildomai skirti 24,7 mln. Lt. Dar 5,7 mln. Lt papildomų lėšų ministerija prašo pareigūnų aprūpinimui tarnybine uniforma ir specialiąja apranga.
V. Banel teigimu, jau pernai Vyriausybė žadėjo 1-10 kategorijų pareigūnams didinti atlyginimus 10 proc., tačiau vietoj žadėto dešimtadalio darbo užmokestis pakilo vos 5-6 procentais: „Dabar, kaip matome, istorija kartojasi. Ministras vėl klaidina tiek pareigūnus, tiek visuomenę – neva norėdamas didinti atlygį iki 10 proc., iš tiesų siūlo didinti tik tiek, kiek nepadidino praėjusiais metais, tai yra likusiais 4 – 5 proc.“.
Anot pareigūnų, Vidaus reikalų ministerija nesiima jokių priemonių, kad situacija pasikeistų iš esmės. „Kai griūva sienos, kosmetinis remontas negelbsti. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ deleguotas politikas tik klaidina žmones, norėdamas pridengti savo neveiklumą“, - teigia NPPSS vadovas.
Ką galvoja vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas?
Pagal Konstituciją Prezidentas yra vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas. Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad Dalia Grybauskaitė gynybos politikos pakeitimų inicijavimo ir sprendimų priėmimo procese užima itin svarią poziciją.
Prezidentės iniciatyva parengtos ir Seimui pateiktos karo padėties įstatymo pataisos. Jomis numatoma, kad, įvedus karo padėtį, Valstybės sienos apsaugos, Viešojo saugumo tarnybos ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai taptų pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui ir savo veiklos tęstinumą užtikrintų tiek, kiek to reikėtų karo padėties metu.
„Palaikau Prezidentės siūlymą esant būtinybei įtraukti sistemos pareigūnus, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad pareigūnai privalo būti tam tinkamai pasirengę. Šiuo metu VRM institucijos gerokai atsilieka nuo Krašto apsaugos ministerijos pajėgų tiek finansavimu, tiek dėmesiu, tiek kryptingu pasirengimu ginti tėvynę. Trūksta darbui reikalingų priemonių, motyvuojančio darbo užmokesčio, net uniformų“, - teigia T. Vaitkunskas.
Sveikindama pareigūnus Angelų sargų dienos proga, D. Grybauskaitė pabrėžė, kad šiuo metu itin daug pastangų reikėtų skirti viešosios tvarkos ir rimties užtikrinimui šalyje. Anot jos, žmonių saugumo užtikrinimas – tiesioginė policijos pareigūnų atsakomybė ir kasdienis uždavinys.
Pareigūnai užtikrina padarysiantys viską ir dar daugiau, tačiau jiems reikia palaikymo.
„Prezidentės parama teisėsaugai būtų svarus žingsnis į priekį. Dalia Grybauskaitė daug ir aktyviai kalba apie krašto gynybą, inicijuoja pokyčius. Finansų ministrui paprieštaravus krašto apsaugos finansavimo didinimui, Prezidentės kategoriška pozicija situaciją pakeitė, ir tam nesutrukdė nei Mastrichto kriterijai, nei kitų sričių finansavimas. Tačiau vis dar pasigendame sistemingų veiksmų, apimančių tiek vidinį, tiek išorinį valstybės saugumą“, - teigia V. Banel.
NPPSS atstovų teigimu, norėdami ne tik išsaugoti profesionalius pareigūnus, bet ir, prireikus, turėti tvirtą gynybinę sistemą, turime darbuotojus tinkamai motyvuoti ir aprūpinti tarnybai reikalingomis priemonėmis. Tam per 2015-uosius būtina VRM finansavimą didinti bent 20 proc., o 2016-2017 m. siekti eurozonos šalių vidurkio.
