Nuo vasario 15 dienos Vyriausybė leido veikti ne būtiniausių prekių parduotuvėms, kioskams, paviljonams (išskyrus, esančius turgavietėse), taip pat leista teikti grožio paslaugas.
Leista vykdyti ne maisto prekių prekybą lauko sąlygomis nuo laikinų prekybos įrenginių, taip pat ne prekybos patalpose sudaromoms sutartims – išnešiojamąją prekybą.
Didiesiems prekybininkams durys uždarytos
Tačiau ne visi prekybininkai gali džiaugtis atnaujinamu verslu. Kaip numatoma Vyriausybės nutarime, ribojamas veikti galinčių parduotuvių plotas. Nors Lietuvos prekybos įmonių asociacija ministrų kabineto prašė, kad būtų leista veikti parduotuvėms, kurių plotas siekia iki 500 kv. m, dirbti galės tik ne didesnės nei 300 kv. m ploto parduotuvės (neskaičiuojant tarnybinių patalpų ir kt.)
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė patikina, kad didieji prekybininkai negalės gudrauti, pavyzdžiui, apribodami savo didelį prekybos plotą stop juostomis ir taip dirbdami mažesniame plote.
„Kalbant dėl stop juostų, karantino nutarimas to neaptarė. Mes leidžiame veikti toms parduotuvėms, kurios turi įėjimą iš lauko pusės ir jų prekybinis plotas yra iki 300 kv. metrų. Į prekybinį plotą neįeina sandėliai, pagalbinės patalpos, laiptinės, dar kiti dalykai. Tai prekybinis plotas yra tas plotas su prekystaliais, prekėmis, kasa. Tokios parduotuvės jau galės veikti“, – sakė A. Armonaitė.
Be to, parduotuvės ir prekybos vietos privalės užtikrinti, kad vienam klientui tektų bent 20 kv. m prekybos plotas, arba vienu metu būtų aptarnaujamas ne daugiau nei vienas asmuo.
Parduotuvėms taikoma apribojimas ir dėl įėjimo. Veikti gali tik tiek prekybininkai, kurie turi atskirą įėjimą iš lauko arba įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai.
Anot A. Armonaitės, pastarasis reikalavimas reiškia, kad didžiuosiuose prekybos centruose esančios parduotuvės dirbti negalės.
„Negalės“, – praprašyta patikslinti, ar tokios parduotuvės galės atnaujinti veiklą, sakė A. Armonaitė.
Laisvė kirpykloms ir grožio centrams
Pirmadienį savo veiklą po ilgos pertraukos atnaujina ir grožio paslaugų teikėjai, kirpėjai. Leista dirbti ir tatuiruočių meistrams, masažistams.
Grožio paslaugų teikėjams taip pat taikomi tam tikri apribojimai. Paslaugoms, kurios trunka trumpiau nei 15 minučių, būtina užtikrinti bent 10 kv. m plotą, o paslaugoms, kurios trunka ilgiau, – bent 20 kv. m plotą vienam klientui.
Jei įstaigos plotas mažesnis, vienu metu bus galima aptarnauti tik vieną klientą, privalu užtikrinti visas kitas saugumo priemones.
Grožio paslaugų išsiilgę klientai rūpinasi, ar tik atvėrus kirpyklas ir grožio salonus, nešoktels paslaugų kainos. Nors sakė negalinti kalbėti už visus šalies grožio specialistus, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė neatmeta galimybės, kad dalis paslaugų gali brangti.
„Kol kas situacija labai trapi, pirmiausia laukiame kol pas mus sugrįš klientai. Ne visi žmonės laukė karantino pabaigos, kiti jau buvo kažkur pasigražinti. Suprantu, kad dalis žmonių ėmėsi nelegalios veiklos, nes neturėjo kitos išeities. <...>
O kaip keisis grožio paslaugų kainos, pamatysime vėliau. Juk kainos po truputį kyla visur, tad gali būti, kad brangs ir grožio paslaugos“, – tv3.lt sakė J. Mačiulienė.
Darbuotojai prieš pradėdami darbą bus testuojami, smulkaus ir vidutinio verslo testavimo išlaidoms valdžia iš viso numatė skirti 30 mln. eurų.
Taip pat Vyriausybė leido vykdyti individualias treniruotes lauke su treneriu ar instruktoriumi.
Du prašymai klientams ir verslui
Vyriausybei atlaisvinus ribojimus daliai verslų, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kreipėsi į verslininkus ir klientus, prašydama visus maksimaliai laikytis saugumo priemonių, kad epidemiologinė situacija šalyje neblogėtų.
„Pirmą prašymą turiu tiems, kas nuo pirmadienio ar nuo vėlesnių dienų ketina atnaujinti teikti paslaugas ar prekiauti. Labai prašau, kad būtų pasinaudota galimybe pasidaryti testą prieš pradedant darbą. Tam, kad būtų absoliučiai saugu ir ramu pradėti dirbti su klientais. Yra numatyta galimybė tokiam profilaktiniam testui užsiregistruoti mobiliajame punkte“, – sakė I. Šimonytė.
Taip pat prekybininkus ir paslaugų teikėjus I. Šimonytė ragina laikytis absoliučiai visų saugumo reikalavimų – dėvėti kaukes, dezinfekuoti ir vėdinti patalpas, dezinfekuoti rankas, riboti klientų srautus.
„Tuo pačiu turiu prašymą ir klientams. Klientai, kurie planuotų aplankyti paslaugų teikėjus ar prekybos vietas, labai prašyčiau jų įvertinti būtinybę pasinaudoti konkrečiomis paslaugomis nuo kitos savaitės, kadangi rekomendacija vengti nebūtinų kontaktų išlieka.
Mes vis dar turime po keliolika žmonių, mirštančių kasdien, turime virš 1000 žmonių ligoninėse, neskaitant tų virš šimto, kurie reanimacijos palatose. Todėl kažkas negauna būtinų sveikatos paslaugų. Vadinasi, mes vis dar turime papildomai stengtis visi, kad situacija gerėtų ir greičiau galėtume grįžti į įprastą gyvenimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Karantinas gali ir griežtėti
Taip pat ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą planą, kaip etapais išeisime iš karantino. Jis apima scenarijus nuo blogiausio, iki geriausio, kuomet sergamumas Covid-19 Lietuvoje bus minimalus ir bus atlaisvinamos beveik visos gyvenimo sritys.
I. Šimonytė pažymi, kad planas reiškia, ne tik karantino švelninimą. Blogėjant epidemiologinei situacijai, galima grįžti prie karantino griežtinimo.
„Įmanoma situacija, kad dalies atlaisvinimų, pavyzdžiui, mes negalėsime atlikti tuo metu, kaip dabar atrodo, kad galėtume, jeigu situacija klostytųsi, kaip dabar klostosi.
Gali būti, kad reikės svarstyti papildomus sugriežtinimus. Bet nenoriu iš kepurės tuščiažodžiauti, nes pirmiausiai reikia matyti, koks bus praktinis poveikis“, – pridūrė premjerė.
Gruodžio viduryje Lietuvoje sugriežtinus karantiną, šalyje uždaryta daugelis parduotuvių, išskyrus maisto, sporto ir laisvalaikio praleidimo vietų, apribotas žmonių judėjimas tarp savivaldybių ir susibūrimai tiek namuose, tiek viešose vietose. Karantinas pratęstas iki kovo pradžios.
