Klaipėdos miesto apylinkės teisme netrukus bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje nuo skolų neišsivaduojantis buvęs verslininkas kaltinamas pardavęs jam nepriklausančias svetimos bendrovės akcijas.
Nupirko nepatikrinę
Aukštąjį išsilavinimą turinčiam Vytautui Nemuniui (55 m.) Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareigūnai inkriminuoja tai, kad jis, nebūdamas bendrovės „Hoja Electronics“ akcininku, šių metų birželio mėnesį sudarė 100 procentų šios bendrovės akcijų pardavimo sutartį su bendrove „Ronier Development“.
Būtent pastarajai bendrovei V. Nemunis, kaip fizinis asmuo, dar nuo 2009 metų pagal turtinės prievolės perleidimo sutartį buvo gerokai skolingas – net 880 000 litų. Skolos jis neneigė, tik tikino, kad neturįs pinigų, todėl pasiūlė už tokią pat sumą parduoti sėkmingai uostamiestyje veikiančią bendrovę „Hoja Electronics“, kurioje dirbo apie 80 žmonių.
Elektroninių laidų surinkimu, elektros automatinių spintų vėjo malūnams gamyba, taip pat įvairios elektrotechnikos projektavimu ir gamyba užsiimančios bendrovės akcijos tuo metu buvo vertinamos gerokai daugiau kaip 3 milijonai litų, tačiau skolintojui tuo metu atstovaujantis kaunietis Rolandas Nadzeika už jas pasiūlė nuo V. Nemunio skolos nurašyti tik 25 000 litų. Klaipėdiškis sutiko ir su tokiomis sąlygomis, todėl skubiai sudaryta sutartis buvo pasirašyta net nepatikrinus, ar V. Nemuniui tikrai priklauso bent viena „Hojos“ akcija.
Neįleido į gamyklą
Vienoje Kauno advokatų kontoroje skubiai paruošus visus naujo savininko įregistravimui reikalingus dokumentus, vieną praėjusių metų birželio penktadienio popietę bendrovės „Hoja Electronics“ direktorei Rasai Mikuckienei prisistatė antstolės ir V. Nemunio lydimas „naujasis įmonės vadovas“ R. Nadzeika. Jis perskaitė sprendimą dėl įmonės vadovo atšaukimo ir paties sprendimo įteikimo, taip pat pareikalavo, kad jam būtų perduotas įmonės antspaudas, registravimo pažymėjimas, įstatai, finansinės atskaitomybės dokumentai, o ir raktai nuo visų patalpų. Pagrindinės tikrosios bendrovės „Hoja Electronics“ akcijų (99 proc.) savininkės, direktoriaus pavaduotojos Rimutės Pocienės tą dieną darbe nebuvo, todėl atvykėliams buvo pasiūlyta susitikti pirmadienio rytą.
Na o pirmadienio rytą prie įmonės durų jau stovėjo du saugos bendrovės „G4S“ apsaugininkai ir seniesiems darbuotojams nebeleido patekti į darbo patalpas. R. Mikuckienės iškviestas antstolis užfiksavo neįleidimo į darbo patalpas ir spynų pakeitimo aktą, o tuo metu „Hojos“ vyriausioji buhalterė išsiaiškino, kad pakeisti jų bendrovę aptarnaujančio banko elektroninės bankininkystės kodai ir ji nebegali naudotis įmonės sąskaitomis.
Apmokėjo savo užgrobimą
Tad nepateikus jokių dokumentų apie tariamai valdomą nuosavybę ir turimas akcijas, pasikliaujant vien tik žodiniu V. Nemunio užtikrinimu ir parašais ant sutarčių, įvairiose Lietuvos valstybinėse bei verslo įstaigose buvo juridiškai įtvirtintas svetimos bendrovės užgrobimas. Naujasis „Hojos“ direktorius jau buvo suspėjęs įsiregistruoti Registrų centro valstybinėje įmonėje, nes jos darbuotojams pakako formaliai teisingai surašytų pažymų ir formų.
Tikroji „Hojos“ direktorė R. Mikuckienė ir pagrindinė akcininkė R. Pocienė dėl įmonės ir jos sąskaitų užgrobimo kreipėsi į prokuratūrą, o ši ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui.
Per tą laiką naujasis savininkas suspėjo iš bendrovės „Hoja Electronics“ sąskaitos pervesti 23 000 litų šios firmos tariamo pirkimo-pardavimo dokumentus ruošusiai advokatų kontorai, apmokėti Registrų centrui ir antstolei, atsiskaityti su tarpininku, turto vertintoju, o dar beveik 5000 litų pervesti saugos firmai. Taigi „Hoja“ tarsi pati apmokėjo visas jos užgrobimo dalyvių suteiktas „paslaugas“.
Apklausiant liudininkus paaiškėjo, kad iki 2002 metų V. Nemunis tikrai buvo vienintelis tuo metu neveikiančios bendrovės „Hoja Electronics“ savininkas. Kai skubiai prireikė pinigų, jis tą „tuščią“ įmonę už 5000 litų pardavė jos darbuotojui, elektroninių technologijų specialistui Gintui Venckevičiui. Pastarasis pasiūlė R. Pocienei kartų vystyti bendrą veiklą, o ilgainiui pardavė jai 50 procentų, vėliau – dar 49 procentus „Hojos“ akcijų.
Tapo pelninga
Taigi R. Pocienė, įsidarbinusi faktiškai jau bankrutavusioje firmoje direktoriaus pavaduotoja, ėmėsi klientų paieškos. Pamažu „Hoja Electronics“ atsigavo ir pastaraisiais metais dirbo jau pelningai. Visiems darbuotojams buvo reguliariai mokamos algos, įmonės sąskaitose palengva kaupėsi uždirbtos lėšos.
Savo akcijas G. Venckevičiui pardavęs V. Nemunis jokių pretenzijų neturėjo ir įmonės veikloje niekuomet nedalyvavo. Pas R. Pocienę jis lankydavosi tik asmeniniais klausimais – jiedu turi bendrą dukrą. Dabar pretenzijas dėl akcininkams padarytos gerokai didesnės negu 3 milijonai litų turtinės ir neturtinės žalos atsakovui pareiškė tik R. Pocienė (99 akcijos) ir G. Venckevičius (1 akcija).
V. Nemunis kaltinamas tuo, kad jis išankstine tyčia siekdamas savo naudai panaikinti turtines prievoles pardavė svetimas akcijas ir padarė jų savininkams didelę materialinę žalą. Baudžiamajame kodekse už tokį sukčiavimą numatoma iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė, tad jau teistam ir oficialiai niekur nedirbančiam V. Nemuniui gresia nauji rimti nemalonumai.
R. Rainys
