Opozicinės frakcijos galutinai suderino interpeliacijos tekstą socialdemokratų premjerui Gediminui Kirkilui ir surinko reikiamą parašų skaičių, kad nepasitikėjimo procedūra būtų pradėta.
Interpeliacija premjerui grasina parlamentinės konservatorių, liberalsąjūdiečių, darbiečių bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos.Po nepasitikėjimo pareiškimu jau pasirašė 42 parlamentarai, nors pradėti interpeliacijos procedūrą pakanka 29 parašų.
Opozicinės partijos interpeliacijos tekste surašė 19 klausimų, susijusių su nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimo aplinkybėmis, būsima elektros energijos kaina uždarius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorių, mokytojų streikais, premjero ryšiais su dujų pardavimo tarpininke „Dujotekana“.
Į klausimyną įtraukiami ir kaltinimai nesprendžiant kontraversiško alkoholio įmonės „Alita“ privatizavimo, premjeras taip pat netiesiogiai vadinamas „pažaduku“, nes esą daugelį kartų vis ką nors žadėjo, bet pažadų nesilaikė.
Interpeliacijos rengėjams kliūva, kad Vyriausybė, pradėdama derybas su VP dešimtuko valdoma „NDX energija“, esą nebuvo tinkamai pasiruošusi turto vertinimo procedūrai: iš pradžių „Lietuvos energijos“ valdomų įmonių Kruonio HAE ir Kauno HE turtas buvo įvertintas kaip „pigus“, todėl derybose „NDX energijos“ valdoma VST įgijo pranašumą.
Seimūnai nori klausti ministro pirmininko, kodėl jis neatsižvelgė į Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacijas nacionalinio investuotojo bendrovėje „Leo LT“ užsitikrinti du trečdalius akcijų (šiuo metu valstybės valdomoms įmonėms bendrovėje priklauso 61,7 proc. akcijų), taip pat kodėl nesurengus viešo konkurso privačiu investuotoju buvo pasirinkta VP grupės valdoma „NDX energija“.
Nepasitikintieji G.Kirkilu taip pat klausia, kodėl premjeras „mėtėsi“, kai jo buvo reikalaujama grįžti prie derybų stalo su privačiu investuotoju, kad „NDX energijos“ ir Vyriausybės sutartyse vietoje pirmojo tikslo „siekti naudos sau ir savo akcininkams“ būtų įtvirtinta naujos atominės jėgainės bei elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statyba.
Dokumente reiškiama nuostaba, jog kai kurioms Seimo frakcijoms pasiūlius šiuo klausimu derėtis iš naujo, ministras pirmininkas teigė, jog tai neįmanoma, o pareikalavus prezidentui Valdui Adamkui bei iš esmės sutikus privačiam investuotojui, „neįmanomybė“ tapo reali.
G.Kirkilas, be kita ko, kaltinamas, kad vengė platesnės diskusijos, kiek atsieis naujos elektrinės statyba ir kiek gali kainuoti būsimos jėgainės gaminama elektros energija, taip pat sakoma, jog vengdamas diskusijos ir neatsakinėdamas į užduodamus klausimus jis sukėlė visuomenės nepasitikėjimą būsimu projektu.
Ministro pirmininko norima klausti ir dėl būsimos situacijos elektros energijos sektoriuje, jeigu bus vykdomas stojimo į ES sutartyje numatytas įsipareigojimas 2009 metais uždaryti antrąjį IAE bloką. Konservatoriai klausia, kas daroma siekiant įtikinti Europos Komisiją, kad Lietuvai elektrinės bloko uždarymas yra pragaištingas bei kodėl premjeras dar nėra pateikęs veiksmų plano, kokių priemonių bus imamasi 2010-2012 metais, jeigu derybos su EK bus nesėkmingos.
Premjerui siūloma pripažinti, jog uždarius antrąjį IAE bloką, dujomis gaminama elektra vartotojams sieks apie 60-70 centų už kilovatvalandę, kai šiuo metu ji kainuoja 33 centus.
Opozicinės frakcijos nori išsiaiškinti, kas sieja G.Kirkilą ir dujų pardavimo tarpininkės „Dujotekanos“ vadovą Rimandą Stonį, kurie, anot žiniasklaidos, esą tarėsi dėl paramos G.Kirkilui tampant ministru pirmininku.
Galiausiai premjeras kaltinamas tuščiais pažadais, kurie esą realiai nesprendžia menko pedagogų darbo užmokesčio problemų, o tik tarpusavyje supriešina visuomenės grupes. Ministrui pirmininkui reiškiamos pastabos dėl jo „neveiklumo“ sprendžiant kontraversiškai privatizuotos alkoholio įmonės „Alita“ klausimą. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog įmonės privatizavimas vyko pažeidus įstatymus ir Konstituciją.
Be kita ko, G.Kirkilas kaltinamas melavęs apie infliaciją ir maisto produktų kainų mažėjimą, nevykdęs pažado sumažinti korupcijos lygį arba to neatlikus atsistatydinti, jam žeriami priekaištai dėl neįgyvendinto pažado kelti mokytojų algas nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios bei dėl „melo“, jog šiais metais buvo baigta žemės reforma.
Galiausiai, 19-ajame klausime kalbama apie ministro pirmininko neveiklumą žabojant sintetinių narkotikų vartojimą Lietuvoje. Toks klausimas formuluojamas todėl, kad Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė narkotikų kontrolės taryba įspėjo, kad Lietuvoje auga sintetinių narkotikų vartotojų skaičius, piktnaudžiavimas receptiniais vaistais, nelegali anfetamino gamyba ir kontrabanda į kaimynines šalis, narkotikų ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekyba.
Apie interpeliacijos G.Kirkilu iniciatyvą paskelbė opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“.
Pagal Konstituciją, nepasitikėjimą Vyriausybės nariu gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Gavęs interpeliaciją, ministras arba premjeras privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą į pateiktus klausimus, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.
Seimas, apsvarstęs ministro ar premjero atsakymus į interpeliacijos klausimus gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina - tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.
