Kaip nurodoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ internetiniame tinklalapyje, 2013 m. S. Dailydkos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekė 4 129 Eur, o 2014 m. jis buvo padidintas iki vidutiniškai 6 096 Eur, taigi darbo užmokestis ūgtelėjo 48 proc. Be to, šiuo metu nurodoma statistika rodo, kad S. Dailydkos alga kyla toliau: 2015 m. I ketvirtį ji vidutiniškai per mėnesį siekė 6 373 Eur, 2015 m. II ketvirtį – 6 691 Eur. (neįskaitant premijų).
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas spaudai Vidmantas Gudaitis portalui tv3.lt sakė, kad bendrovės generalinio direktoriaus, kaip ir kitų valstybės valdomų įmonių vadovų, atlyginimą sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastaroji, pasak V. Gudaičio, gali didėti ar mažėti, atsižvelgiant į įmonės darbo rezultatus, o dėl vadovo atlyginimo dydžio sprendžia bendrovės valdyba.
„Kintama atlyginimo dalis priklauso nuo veiklos rezultatų ir yra nustatoma, atsižvelgus į praėjusį finansinį ketvirtį, į patvirtintus valdybos planus, į jų vykdymą ir ji negali viršyti nustatytos pastoviosios dalies“, – teigė V. Gudas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiamose finansinėse ataskaitose skelbiama, kad bendrovė 2013 m., palyginti su 2012 m., grynojo pelno uždirbo 33 mln. Lt arba apytiksliai 9,6 mln. Eur mažiau.
Nepaisant to, kad 2013 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pelnas sumenko, bendrovės vadovo S. Dailydkos atlyginimo pakėlimui surasta kita priežastis. Kaip teigė V. Gudas, tai padaryta, atsižvelgiant į Susisiekimo ministerijos metodikos rekomendacijas apie įmonių vadovų ir pavaduotojų atlyginimų keitimo tvarką. Anot jo, metodikoje nurodoma, kad valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimas gali būti didinamas, atsižvelgiant į bendrovės strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, jos svarbą Lietuvos ekonomikai, veiklos pobūdį, siekiant užtikrinti darbo užmokesčio konkurencingumą.
„Atlyginimas dėl to ir padidėjo tai 48 procentais. Tas didinimas buvo susietas su ta strategine puse, o ne su rodiklių puse. Akcentas pagrindinis, dėl ko tas atlyginimas buvo padidintas, buvo skirtumai dėl bendrovių dydžio, dėl strateginės svarbos šaliai. Vis tiek atsakomybė yra didelė vadovauti tokio dydžio bendrovei ir tikrai daug didesnė negu vadovauti mažesnėms bendrovėms“, – apie S. Dailydkos atlyginimo pakėlimo argumentus kalbėjo V. Gudas.
Bijo išsilakstymo
Susisiekimo ministras, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius portalui tv3.lt teigė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovo S. Dailydkos atlyginimas buvo padidintas pagrįstai.
„Aš manau, kad pagrindas buvo“, – teigė R. Sinkevičius, trumpai pridurdamas, kad vadovo darbo užmokestis padidintas, atsižvelgiant į bendrovės strateginius pasiekimus.
R. Sinkevičius pažymėjo, jog valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimų didinimas yra vienas iš būtų valstybiniam sektoriui konkuruoti su verslu, siekiant išlaikyti kompetentingus specialistus darbo vietose.
„Iš kitos pusės mes turime žiūrėti ir konkuruoti dėl vadybos su privačiu verslu. Čia reikėtų lyginti panašaus masto įmones privačiame versle ir valstybėje. Valstybė niekada neturės tinkamų vadovų aukštos kvalifikacijos, jeigu tie atlyginimų, lyginant su verslu, bus labai skirtingi“, – aiškino susisiekimo ministras.
„Lyginant privatų uostą Ventspilyje ir valstybinį uostą Klaipėdoje ir jeigu pažiūrėsime vadovų atlyginimų skirtumus, tai skiriasi 8-10 kartų. Tiek kartų privataus uosto vadovo atlyginimas yra didesnis“, – atkreipė dėmesį R. Sinkevičius.
Ragina atlyginimą sumažinti
Seimo opozicijos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovas Kęstutis Masiulis, išgirdęs apie tai, kad S. Dailydkos atlyginimas buvo padidintas ne atsižvelgiant į AB „Lietuvos geležinkeliai“ rezultatus, pateikė savo verdiktą.
„Tai automatiškai atlyginimas turėtų mažėti, kad vadovas stengtųsi, o ne didėti“, – portalui tv3.lt sakė K. Masiulis.
„Aišku, kad vadovai turi gauti gerą atlygį tik už tai, ką pasiekia, o ne už kažkokią strateginę reikšmę, ar už tai, kad jis yra gero charakterio, ar geros partinės orientacijos“, – aiškino konservatorius.
Anot jo, valstybės valdomų įmonių vadovai turėtų būti skatinami didesniais atlyginimais, tačiau, tik atsižvelgiant į bendrovės pasiekimus.
„Jeigu vadovai nėra apdovanojami, jie ne tik praranda motyvaciją gerai dirbti, bet atranda būdų, kaip šalyje pasipelnyti. Ir atsimenu, kad būtent „Lietuvos geležinkeliai“ ar kitos įmonės kurdavo įvairias gretutines įmones, per jas visokius užsakymus dalindavo. Ir dabar yra galimybės pirkti įvairias papildomas paslaugas ir ten labai gausiai, nepalyginamai gausiau negu rinkoje atlyginti, ir per tai susigrąžinti kažkiek pinigų. Susidaro atkatų sistema“, – pasakojo K. Masiulis.
