Šalies valdžios ekonomikos politika ne tik nepadeda atsispirti įsisiūbuojančiai krizei, bet ir smukdo lietuvišką prekę. Žmonės jau kelis mėnesius traukia į Lenkiją įsigyti pigiau nei Lietuvoje pagamintų produktų. Į „Alytaus naujienų” klausimus apie, švelniai tariant, keistą lietuviškų prekių likimą atsako AB „Alita” generalinis direktorius Vytautas Junevičius.
- Direktoriau, ar lengva šiais laikais rinkos sąlygomis Lietuvoje parduoti lietuvišką prekę?
- Atsakau iš karto: nelengva. Mano nuomone, šalies Vyriausybė labai stengiasi, kad Lietuvoje nebūtų prekiaujama lietuviškomis prekėmis. Bent jau toje verslo srityje, kuriai aš atstovauju, - stipriųjų gėrimų gamybos. Mūsų produkcijai taikomas 2,3 karto didesnis akcizas, nei rekomenduoja Europos Sąjunga. Tad žvalgantis į kaimynus mums išlikti konkurencingiems net vietos rinkoje labai sunku. Žinant tokią situaciją nieko keista, kad gyventojai neperka lietuviškų prekių ir važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Juk to paties produkto kaina Lietuvoje skiriasi 30-40 procentų. Argi ne keista, kad kai kurie Lietuvoje pagaminti stiprieji gėrimai Lenkijoje kainuoja keliais litais pigiau?
- Ar tokia padėtis susiklostė tik jūsų sektoriuje?
- Manau, kad stipriųjų gėrimų sektorių valdžia kol kas muša labiausiai. Prispausti akcizų įstatymų, mes net negalime galvoti apie lygią konkurenciją su importine produkcija, nebelieka lėšų akcijoms rengti, kitoms rinkodaros priemonėms, kurias gali sau leisti konkurentai.
- Ir esate priversti mažinti gamybą, trumpinti darbo savaitę, atleisti darbuotojus...
- Deja, ekonominės sąlygos verčia taip daryti. Nelengva buvo kalbėti su atleidžiamais darbuotojais. Tai buvo sunkiausias darbas mano gyvenime. Žmonės ekonominę padėtį supranta geriau nei ministrai, atsisveikindami nedraskė akių, sakė, kad laikui bėgant krizei praėjus vėl norėtų tęsti darbą „Alitoje”. Su visais atsiskaitėme, negudravome, išmokėjome išeitines pašalpas.
- Beje, o pats parduotuvėje renkatės lietuviškas prekes?
- Tiktai lietuviškas.
- Įdomu, kodėl, juk, sakykime, iš Ispanijos atvežta atšaldyta kiauliena pigesnė nei lietuviška ir net geriau atrodo.
- Lietuvišką produktą perku dėl kelių priežasčių, ne paskutinėje vietoje ir patriotizmas. Žinau, jeigu lietuvis kažką parduos Lietuvoje, tai uždirbs. Jis ateis pirkti ir mūsų produkcijos. Mano nuomone, Lietuvos gamintojai, ypač maisto, mažiau paveikti šūkio „Pagamink kuo pigiau”. Minėjote kiaulieną iš Ispanijos. Tik pagalvokite, maisto produktams, vežamiems kelis tūkstančius kilometrų, reikia ir priemonių, kad nesugestų, neprarastų prekinės išvaizdos. O tos priemonės vargu ar didina jų kokybę. Pats geriausias produktas, nors kartais ir brangesnis, yra pagamintas ekologiniame ūkyje natūraliomis sąlygomis.
- Šiomis dienomis politikai prakalbo apie biudžeto planų nevykdymą, dėl žmonių apsipirkimo kelionių į Lenkiją prarandamus šimtus milijonų litų per mėnesį.
- Aš suprantu žmones, sunkmečiu ieškančius pigesnių prekių pas kaimynus, ir net neketinu jų kaltinti, smerkti ar kitaip vertinti. Gyvename ne saloje. Ir Rusijoje, ir Baltarusijoje yra pigesnių prekių. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius vien akcizo, palyginti su 2008 metų pradžia, sumažėjo 68 procentais, pridėtinės vertės mokesčio - 84 procentais.
- Tačiau stipriųjų gėrimų akcizai didinami jau keliolika metų. Išgyvenote?
- Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tarifų stipriam alkoholiui didinimo ciklo pradžia 1997-aisiais lėmė, kad 1999-2000 metais valstybė alkoholio akcizo pajamų gavo po 100 milijonų litų mažiau. Tarifų sumažinimas 1999 metais ir stabilumas leido pasiekti, kad 2007-aisiais alkoholio akcizinės pajamos jau buvo 400 milijonų litų didesnės.
Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės, kuri ėmėsi didinti tarifus 1997 metais, laikais akcizinės valstybės pajamos kasmet mažėjo, tik po septynerių metų pasiekė 1997-ųjų lygį. Apskaičiuota, kad padidinus stipraus alkoholio akcizus sumažėjusių valstybės pajamų nekompensuoja gautosios realizuojant silpnesnius alkoholinius gėrimus, - stipriųjų gėrimų vartotojai nepradeda daugiau vartoti silpnesnių. Taigi klausimas, ar dėl padidėjusių kainų stipriųjų gėrimų vartotojai atsisako juos vartoti, ar tiesiog renkasi pigesnę, nelegalią ir neapskaitomą abejotinos kokybės produkciją. Antai 2008 metais akcizo surinkimo planas nebuvo įvykdytas - į valstybės biudžetą nepateko 122,7 milijono lito.
- Nuo ko, Jūsų nuomone, priklauso lietuviškų prekių likimas artimiausiu metu - nuo pirkėjų ar valdžios?
- Manau, viskas priklauso nuo kainų, gamybos sąnaudų, akcizų. Akcizai nustatyti įstatymais. Taigi spręskite patys.
