Panevėžio vyskupijos kurijos archyve, renkant medžiagą Skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai, aptiktas iki šiol nežinomas poeto Maironio rankraštis.
"Ieškome Maironio palikimo Amerikoje, o jis čia, Panevėžyje", - nustebusi sako Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė.
Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 10 21-1932 06 28), kunigas, profesorius, žymiausias lietuvių romantizmo poetas. Jo kūryba plačiai žinoma ir mylima, ji dažnai deklamuojama ir dainuojama. Be kūrinių "Lietuva brangi" ar "Trakų pilis" neįsivaizduojama XX a. Lietuvos istorija. Bet Maironio kūrinių rankraščių yra išlikę nedaug, didžioji jų dalis saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Šių metų kovo mėnesį, renkant medžiagą Skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai, Panevėžio vyskupijos kurijos archyve aptiktas iki šiol nežinomas poeto Maironio rankraštis. Tai - 53 puslapių apimties žinomos poemos "Mūsų vargai" septintoji ir aštuntoji dalys. Poetas "Mūsų vargus" rašė nuo 1911 iki 1919 m., 1912-aisiais dalį poemos publikavo, o visa ji pirmą kartą publikuota 1920 m. Bet ir vėliau Maironis šį kūrinį koregavo, taisė, pildė ir braukė. Rankraštis svarbus tiek šios poemos, tiek ir visos poeto kūrybos genezei, kai kurios poemos dalys autoriaus vėliau buvo išskirtos kaip atskiri kūriniai ir į poemą nepateko.
Pasak Panevėžio kraštotyros muziejaus pranešimo, rankraštis į Panevėžį galėjo patekti dviem keliais. Maironis ir prieš, ir po Pirmojo pasaulinio karo metais lankydavosi Krekenavoje, 1915-1918 m. Krekenavos klebonijoje jis nuolat gyveno, čia parašė poemą "Čičinskas". Taigi "Mūsų vargų" rankraštis galėjo likti klebonijoje ir vėliau patekti į kurijos archyvą. Kitą vertus, poetas artimai bičiuliavosi su Panevėžio vyskupu Kazimieru Paltaroku, dažnai pas jį lankydavosi, 1930 m. pašventino Panevėžio katedrą. Turbūt neatsitiktinai ir pats rankraštis kurijos archyve saugomas kartu su vyskupo K. Paltaroko dokumentais. Rankraštis Panevėžio kraštotyros muziejuje bus pristatomas antradienį, birželio 8 d.
