• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarnauti kariuomenėje lietuviams nėra prestižo reikalas, kaip kai kurių kitų užsienio valstybių piliečiams. Užuot atidavusios duoklę tėvynei, elito atžalos renkasi studijas aukštosiose mokyklose, o kariniuose daliniuose rikiuojasi iš kaimų suvažiavę šauktiniai.



Kareiviai tik du

Tarnauti kariuomenėje lietuviams nėra prestižo reikalas, kaip kai kurių kitų užsienio valstybių piliečiams. Užuot atidavusios duoklę tėvynei, elito atžalos renkasi studijas aukštosiose mokyklose, o kariniuose daliniuose rikiuojasi iš kaimų suvažiavę šauktiniai.



Kareiviai tik du

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš 31 Panevėžio miesto Savivaldybės Tarybos nario tik dviejų atžalos žino kareiviškos košės skonį: privalomąją karinę tarnybą atlikęs vicemero Petro Luomano 23 metų sūnus Adomas ir Vitalijaus Satkevičiaus 20-metis Martynas, studijas Kauno technologijos universitete derinantis su tarnyba savanorių pajėgose.

REKLAMA

Pasak P.Luomano, sūnui sulaukus privalomajai karinei tarnybai tinkamo amžiaus net nekilo minčių, kad nuo pareigos tėvynei būtų galima išsisukti.

„Manęs neįtikina kalbos, kad tie metai, praleisti kariuomenėje, gali sutrukdyti studijoms. Žinoma, sovietiniais laikais, kai karinei tarnybai tekdavo aukoti 2–3 metus, buvo kas kita“, – „Sekundei“ tvirtino vicemeras.

REKLAMA
REKLAMA

Ir nors kariniame dalinyje Linkaičiuose privalomąją tarnybą atlikęs sūnus atsisakė pasiūlymo pasilikti, nes kariuomenė nepateisino jo lūkesčių, P.Luomanas įsitikinęs, jog tarnyba yra tikrų tikriausia vyriškumo mokykla, kurios jaunuoliai neturėtų vengti.

Tačiau jauniausias vicemero sūnus 21 m. Jonas kariuomenės labui neaukojo studijų Vilniaus Gedimino technikos universitete. „Jo draugai stojo ir jis norėjo kartu studijuoti. Galų gale karinė tarnyba privaloma iki 27-erių“, – aiškino P.Luomanas.



Tarnauti nepriklauso

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarnybos Lietuvos kariuomenėje išvengė ir Tarybos narys Dainius Ožalas.

„Kai pirmą kartą kvietė, tarnauti negalėjau, nes buvau gelta persirgęs. Paskui visą laiką dirbau ir mokiausi tai vienoj, tai kitoj aukštojoj mokykloj. Dar ir dabar esu pusiau studentas, režisūros studijų dar nebaigiau“, – teigė 31-erių politikas. D.Ožalas teisinosi savo duoklę tėvynei atidavęs dar paauglystėje, kai 15-metis įsitraukė į savanorių krašto apsaugos tarnybos gretas. Anot jo, tuomet tekę ir ryšininku pabūti, ir su savanoriais degančius miškus gesinti.

REKLAMA

Politikas neslėpė, jog kariuomenė jam buvusi tarsi atsarginis variantas.

„Turėjau tokią mintį, kad jei niekur kitur neįsitvirtinsiu, eisiu į kariuomenę. Manau, labai gerai, kad kalbama apie profesionalios kariuomenės kūrimą. Tai būtų galimybė vaikams iš kaimo išsigelbėti, ir jaunimas užimtas, ir atlyginimai geri“, – vardijo D.Ožalas.

REKLAMA

Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio 28-erių sūnus taip pat nepažinęs kareiviško gyvenimo. Savivaldybės vadovas pripažįsta: jo atžalai už privalomąją tarnybą svarbesnės buvo teisės studijos.

„Išėjus tarnauti studijos būtų nuplaukusios, juk per metus daug kas pasimiršta. Nebuvo nė pokalbio tarp mūsų, kas svarbiau. Bet įstatymai tokie jau yra, kad jam nepriklauso tarnauti“, – pabrėžė V.Žiurlys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų