Pirmadienį pranešta, kad sveikatos specialistai svarsto, jog bendruomenės, kur dauguma gyventojų yra pasiskiepiję nuo COVID-19, galėtų gyventi laisviau. Pradedama svarstyti, kokių ribojimų būtų galima atsisakyti ten, kur vakcinacijos rodikliai yra geriausi.
Aukščiausius vakcinacijos rodiklius turinčių savivaldybių merai susiskirstė į dvi stovyklas. Vieni norėtų, kad pasiekus aukštą pasiskiepijusių gyventojų skaičių savivaldybėje nebeliktų jokių ribojimų, o kiti mano, kad tai būtų lyg tiksinti bomba.
Norėtų panaikinti visus ribojimus
Aukščiausias vakcinavimo lygis fiksuojamas Neringoje. Čia, Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, yra pasiskiepiję daugiau nei 95 proc. savivaldybės gyventojų. Tiesa, svarbu paminėti, kad statistika buvo patikslinta, nes prieš keletą savaičių tv3.lt rašė apie tai, kad Neringa pasiekė 100 proc. suvakcinuotų gyventojų ribą.
Savivaldybės meras Darius Jasaitis norėtų, kad visi ribojimai, galiojantys šalyje, Neringoje būtų panaikinti. Pasak politiko, nelogiška, kad vakcinacijos rodikliams savivaldybėje esant tokiems aukštiems, ribojimai lieka.
„Visą laiką sakiau, kad nesuprantu, kam mes siekiame skiepijimosi X procento nuo visos populiacijos, jeigu vis tiek visi ribojimai tokie pat kaip ir visur kitur“, – tv3.lt sako D. Jasaitis.
Meras mano, kad Neringos gyventojai džiaugtųsi, jei ribojimai savivaldybės teritorijoje būtų panaikinti. Pasak mero, pirma reikėtų atsisakyti ribojimų renginiams.
„Šeštadienį ėjau į renginį, kuriame reikėjo pateikti galimybių pasus. Na, renginys laiku neprasidėjo. Pasirodo, kad žmonėms reikia žymiai anksčiau susirinkti, pagyvenę žmonės sunkiau juos suranda, bėga namo. Jeigu visi 100 proc. esame pasiskiepiję, ką tie pasai gali padėti?“ – teigia D. Jasaitis.
Neringos mero nuomone, jokių ribojimų savivaldybėje apskritai turėtų nebelikti.
„Jeigu tam tikroje savivaldybėje yra pasiektas lygis, kurio valstybė siekė, tai toje savivaldybėje ir turėtų būti padėtas taškas“, – sako D. Jasaitis.
Vis dėlto net jei vakcinacijos rodiklis Neringoje ir lenkia kitas savivaldybes, sergančių čia yra. Statistikos departamento duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites čia tenka 439,4 atvejai, nurodoma, kad šiuo metu čia serga 12 gyventojų. Meras sako, kad gyventojai pajautę gerklės perštėjimą eina testuotis.
„Ko gero, pasiskiepiję, gal ir visi sirgsime, gal ir po dešimt kartų sirgsime, kaip pasas apsaugos nuo to?“ – sako D. Jasaitis.
Panaikintų ribojimus renginiams, verslui
Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius taip pat norėtų, kad rajone tam tikri ribojimai būtų panaikinti. Čia paskiepyta 74,3 proc. gyventojų.
„Matau tam tikras sąsajas. Pas mus daug žmonių suvakcinuota ir dar vakcinuojasi, tad ir užsikrėtusiųjų skaičius yra žymiai mažesnis negu Žemaitijoje. Manau, kad tai yra teisinga pozicija“, – tv3.lt komentuoja S. Obelevičius.
Mero nuomone, pirmiausia reikėtų panaikinti ribojimus renginiams. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, neturintys galimybių paso žmonės negali dalyvauti uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose.
„Mums, kaip turistiniam kultūros rajonui, būtų svarbiau, kad būtų laisvesnis patekimas į kultūros centrą. Pas mus bus nacionalinės dramaturgijos teatrų festivalis, kuo mažiau apribojimų, tuo žmonėms paprasčiau būtų“, – sako S. Obelevičius.
Šiuo metu galimybių pasas taip pat reikalingas ir norint patekti į maitinimo įstaigas. Kaip sako meras, vietiniai verslininkai džiugiai priimtų naujieną, jei paaiškėtų, kad galimybių paso tikrinti nebereikėtų.
„Tikrinimas užima laiko, praranda tam tikrą nedidelę dalį klientų. Manau, kad verslininkai būtų labai suinteresuoti“, – teigia S. Obelevičius.
Laisvinimų nenori: pakentėti siūlo visiems
Tačiau toli gražu ne visi merai laikosi nuomonės, kad ribojimus reikėtų panaikinti. Pavyzdžiui, Birštono merė Nijolė Dirginčienė nenorėtų, kad vienoms savivaldybėms galiotų vienokia tvarka, o kitoms kitokia. Statistikos departamento duomenimis, Birštone yra pasiskiepiję 72 proc. gyventojų.
„Žinote, Birštone visai neblogai tvarkomės su skiepijimo procesu, tačiau savo savivaldybėje turime ne tik savo gyventojus. Turime žiūrėti ir poilsiautojų sveikatos būklę, tų kurie atvyksta reabilitacijai ir gydymui. Jeigu kažkokiose savivaldybėse bus atlaisvinta, nežinau, ar tai bus gerai.
Tikrai labai abejoju, kad reikėtų dabar atlaisvinti, o paskui vėl griežtinti, jei pasikeis rodikliai. Mes atsakingi ne tik už savo gyventojus, bet ir už tuos, kurie atvažiuoja į sanatorijas ir gydosi“, – tv3.lt sako N. Dirginčienė.
Merė sako negirdinti gyventojų skundų dėl šiuo metu galiojančių ribojimų.
„Tiems, kurie pasiskiepiję, nežinau, kur problema būtų. Nematyčiau būtinybės atlaisvinti arba palengvinti situaciją“, – teigia N. Dirginčienė.
Tačiau merė taip pat nemano, kad ribojimus reikėtų dar labiau sugriežtinti. Vis dėlto stebint situaciją šalyje, rekomenduojama neatsipalaiduoti ir toliau saugotis.
„Truputį atsipalaidavome, užmiršome, gal reikėtų griežtesnio pasižiūrėjimo. Vienos, antros ar trečios savivaldybės atpalaidavimas tikrai neduos naudos. <...> Situacija gi keičiasi labai greitai. Po penkių ar trijų dienų pasikeičia ir vėl griežtinam? Mano nuomone, pakentėti visiems, palaukti geresnės situacijos“ – sako N. Dirginčinė ir priduria, kad įvedus atlaisvinimus galima sulaukti atvirkštinio rezultato.
Norėtų, kad spręsti galėtų pati savivaldybė
Amenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas taip pat mano, kad ribojimų atlaisvinti nereikėtų. Pirmadienį Akmenės rajono savivaldybė pagal vakcinavimo tempus yra antroje vietoje po Neringos. Akmenėje, Statistikos departamento duomenimis, paskiepyta 87,3 proc. gyventojų.
Meras V. Mitrofanovas norėtų, kad spręsti dėl atlaisvinimų galėtų pačios savivaldybės.
„Situacija stipriai besikeičianti. Ir dabar žiūrint, Akmenės rajonas, kad ir daugiausiai pasiskiepijęs, esame juodi. Atsitiko taip, kad nuo šiandien visa viena mokykla izoliuota, pervesta mokytis į nuotolį, nes serga daugiau negu 30 vaikų“, – tv3.lt sako V. Mitrofanovas.
Pasak mero, į vadinamąją juodąją zoną savivaldybė pateko todėl, nes atsiradus židiniui mokykloje buvo pradėti intensyviai testuoti su juo susiję asmenys. Buvo pasiektas didelis teigiamų testų nuo visų atliekamų rodiklis, tad savivaldybė netikėtai perėjo į juodąją spalvinę zoną.
„Esu už tai, kad leistų spręsti, o mes matome pagal save atsakomybę už vienokius ar kitokius sprendimus“, – komentuoja V. Mitrofanovas.
Žvelgiant į dabartinę situaciją rajone, meras sako, nekeistų jokių ribojimų.
„Manau, nėra labai dideli ribojimai ir imtis kažkokių ypatingų atlaisvinimų, ko gero nesiryžtume, kol turime tą vadinamąją silpnąją mokyklų grandį“, – sako V. Mitrofanovas.
Be to, kaip sako meras, neatitinka Statistikos departamento skelbiami vakcinacijos rodikliai. Meras juokauja, kad savivaldybėje netrukus gali būti pasiektas 107 proc. pasiskiepijusių gyventojų skaičius.
„Tarkime, Akmenėje gyvena 6 000 nuo 35 iki 50 m. amžiaus žmonių. Pas juos registre rodo, kad jau suskiepyti 6 100. Todėl, kad, visų pirma, ne visi deklaruojasi, antra, skiepytis gali juk visi kiekvienoje savivaldybėje. Išeina taip, kad jeigu žmogus deklaruotas pas tave, bet jis gavo skiepą, natūraliai papuolė į šių žmonių statistinę grupę“, – sako V. Mitrofanovas.
LSA: gera situacija savivaldybėje gali būti ne dėl pastangų
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad savivaldybėms apie jokius planuojamus ar svarstomus atlaisvinimus kol kas nėra žinoma.
„Neretai būna pasisakymų, kad tose teritorijose, savivaldybėse, kur sergamumo rodikliai geri arba nedidėja, galėtų būti atlaisvinti suvaržymai, bet kol kas negirdėjome, ar tokių planų yra, ar tai labiau pasvarstymai“, – tv3.lt sako M. Sinkevičius.
Artimiausiu metu LSA prezidentas planuoja šia tema pasikalbėti su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Tačiau bendrai savivaldybės pastebi, kad situacija, ypač ugdymo įstaigose, negerėja.
„Yra nemažai švietimo įstaigų, kur po vieną klasę, po kelias klases saviizoliacijoje, nes kaupinių metodu nustatoma, kad vienas ar keli vaikai serga. Toks veikimas nėra kol kas labai sėkmingas, nepasakyčiau, kad matytume labai geras tendencijas. Pergyvename, kaip baigsis rugsėjis ir kaip prasidės spalis, jaučiame, kad sergamumo indikacija gali būti pakilusi iki rugsėjo pabaigos“, – sako M. Sinkevičius.
M. Sinkevičius pastebi, kad tose savivaldybėse, kur vakcinacijos rodikliai yra aukščiausi, juos pasiekti pavyko nebūtinai savivaldybės pastangomis.
„Kartais ir natūraliai dėl savivaldybės teritorijos, nedidelio gyventojų skaičiaus jiems natūraliai sekasi neblogai atrodyti parametrų prasme. Neabejotinai, kad tos savivaldybės žmonės ir vietinė valdžia norėtų, kad jie galėtų veikti laisvai.
Aš galvoju, kad turime instrumentą galimybių pasą, jis jau kai kam suteikė galimybę veikti, kai kam riboja paslaugų priėjimą ir lankymą, tai gal nebereikėtų dar papildomų skirstymų“, – sako M. Sinkevičius.
Ekspertai svarsto dėl ribojimų
Tai pirmadienį Lietuvos radijui pranešė Sveikatos tarybos ekspertų atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kęstutis Petrikonis. Pasak jo, ekspertai dar rugsėjį ketina siūlyti atlaisvinti tam tikras pandemijos valdymo priemones – į laisvesnį režimą galėtų pereiti dideli pasiskiepiję kolektyvai.
„Planuojame kalbėti apie specialias zonas, kur žmonės galėtų jaustis saugūs, pradžioj didelės įstaigos, kur pasiskiepiję virš 90 proc., tai universitetai“, – pirmadienį Lietuvos radijui sakė K. Petrikonis.
„Matydami situaciją aukštosiose mokyklose, kaip pandemija keičiasi, galbūt, jei būtų galimybė, kad tam tikri regionai, bendruomenė, kur merai labai padirbėjo, galbūt ieškoti galimybių ten atlaisvinti gyvenimą, regiono ar rajono ribose“, – kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos atstovas.
Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, daugiausiai gyventojų yra pasiskiepiję Neringos savivaldybėje. Ten suvakcinuota daugiau nei 95 proc. gyventojų. Akmenės ir Alytaus rajono savivaldybėse paskiepyta daugiau nei 80 proc. gyventojų.
Daugiau nei 70 proc. gyventojų yra pasiskiepiję Ignalinos, Anykščių rajonų, Druskininkų, Birštono, Molėtų, Jurbarko, Varėnos, Rokiškio rajonų savivaldybėse.
