d. jasaitis

Merų nuomonės dėl galimybių paso ribojimų išsiskiria. Vieni sako, kad galimybių pasą reikėtų kuo greičiau atšaukti, mat juo gyventojams sukuriamas klaidingas saugumo jausmas, taip tik keliamas dar didesnis pavojus. Tačiau kiti merai ragina neužsiimti saviveikla ir tokius klausimus spręsti patikėti tik sveikatos priežiūros specialistams. Vyriausybė dar praėjusią savaitę pritarė rodikliui, kurį pasiekus būtų atšaukti arba švelninami pandemijos valdymo ribojimai.

Sauliaus Skvernelio kuriama demokratų partija „Vardan Lietuvos“ akivaizdžiai bus pastatyta ant kojų ir apkramtys kitas politines jėgas. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad prie demokratų jungiasi Neringos meras Darius Jasaitis su komanda bei Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis su bendražygiais. Vakarop sprendimą jungtis prie naujosios partijos priėmė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriumi Lazdijuose.

Socialiniuose tinkluose apstu nepasitikėjimo vakcinomis, ypač grupėse, vienijančiose skiepų priešininkus. Šįkart skiepų naudą žmonės kvestionuoja pasitelkdami oficialiai prieinamus duomenis. Matyti, kad aukščiausius gyventojų imunizacijos rodiklius turinčios savivaldybės patenka į juodąją sergamumo COVID-19 zoną. Šių savivaldybių merai pasakoja, kad į juodąją zoną savivaldybės pateko susirgus nepasiskiepijusiems asmenims arba padidinus testavimo apimtis.

Pirmadienį sveikatos ekspertai paskelbė svarstantys siūlyti atlaisvinti tam tikrus ribojimus kai kurioms bendruomenėms. Bendruomenės, kurių didžioji dalis narių yra pasiskiepiję nuo COVID-19, galėtų gyventi šiek tiek laisviau. Savivaldybių, kuriose vakcinavimo rodikliai yra aukščiausi šalyje, merai dėl šios idėjos nesutaria – vienų nuomone jau reikėtų panaikinti visus ribojimus, o kiti mano, kad taip galima prisišaukti bėdų.

Dar pavasarį prezidentūra iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. gyventojų. Šiuo metu šią ribą yra pasiekusi vienintelė savivaldybė šalyje – Neringa. Ten bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyti daugiau nei 80 proc. gyventojų. Tačiau, pavyzdžiui, Šalčininkuose gyventojų suvakcinuota kone tris kartus mažiau. Savivaldybių atstovai vieno paaiškinimo tam neranda. Vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys Neringoje ir Šalčininkuose skiriasi kone tris kartus.

Stringa Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcijos darbai. Dėl to Neringos savivaldybė kaltina į teismą besikreipusią įmonę „Statybų kodas“, susijusią su buvusia „Agilos“ rangove „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“). „Statybų kodas“ tvirtina, kad bendrovė nesiekia stabdyti darbų.

Neringos savivaldybė trečiadienį paskelbė ekstremalią situaciją dėl į Kuršių marių krantą išmestų nugaišusių žuvų. Savivaldybės meras Darius Jasaitis sako, kad incidentas pavojaus nekelia, o ekstremali situacija paskelbta siekiant greičiau sutvarkyti aplinką, nei tai būtų įsigijant utilizavimo paslaugą per viešuosius pirkimus. „Jeigu eitumėme per viešųjų pirkimų procedūrą žuvies surinkimo, tai žuvį rinktumėme, matyt, kitų metų rudenį.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis siūlo pakeisti įvažiavimo į Neringą rinkliavos taisykles taip, kad mokestis galiotų ne vieną, o kelias dienas. „Kaip rodo statistika, Neringoje vyrauja lankytojai, kurie pas mus vidutiniškai apsistoja trims ir daugiau dienų.

Lietuvos pajūris ieško būdų, kaip įveikti sezoniškumo rykštę, o Druskininkai ir Birštonas susižeria nelinkusiuosius klajoti po triukšmingą Palangos knibždėlyną. Neringos meras Darius Jasaitis „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad poilsį Nidoje ar Juodkrantėje renkasi tie turistai, kuriems patinka visiška ramybė. Deja, tokių mažėja. „Nežinau, ar Palangoje yra daug vokiečių, bet rusų turime ir mes. Mums labai svarbu, kad jie atvyksta vadinamuoju ne sezono metu. Tai aktualu tiek mums, tiek Palangai.