Faktas, jog medicininės atliekos šalyje jau kuris laikas nebenaikinamos, Panevėžyje dar nekelia panikos – kol yra, kur jas išvežti. Bet gali atsitikti taip, kad vietos joms saugoti teks ieškoti pačioje miesto ligoninėje.
Kai kuriose šalies ligoninėse jau kyla nerimo banga: joms gresia tapti tiksinčiomis ekologinėmis bombomis. Mat medicininės atliekos Lietuvoje jau kuris laikas nedeginamos, o specialios saugyklos greitai nebesutalpins tų, kurios kaupiasi kiekvieną mielą dieną.
Kalti sostinės valdininkai
Gresiančio kolapso priežastis – medicininių atliekų deginimu nuo 2006 metų užsiimanti bendrovė „Senovė“ to daryti daugiau nebegali – nebeturi leidimo. O netoli Šiaulių pastatytas Ūkio ministerijai pavaldžios įmonės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo įrenginys dar nenaudojamas dėl kivirčų su atliekų deginimo gamyklą statyti padedančia italų įmone ir darbų rangovo nesugebėjimo įrodyti, kad įrenginys atitinka visus reikalavimus.
Todėl iš šalies ligoninių – taip pat ir mūsiškės – surinkti nebetinkami vaistai, tvarsliava, biologinės atliekos keliauja į saugyklas.
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas ekonomikos reikalams Arvydas Švagždys vakar dienraščiui ramiai aiškino, kas iš sveikatos įstaigos išveža susidariusias medicinines atliekas.
„Pagal sudarytą sutartį iš ligoninės medicinines atliekas išveža bendrovė „Senovė“, – sakė medikas. – Kol kas dar išveža. Kaip suprantu, išvežtos atliekos nedeginamos. Jos saugomos šaldikliuose, nes bendrovei „Senovė“ jau kelintas mėnuo deginti pavojingas atliekas uždrausta, taip pat ir medicinines. Žinau, kad kol kas tuo užsiimti leidimo negavo ir netoli Šiaulių esanti įmonė „Toksika“, kur įrengtas pavojingų atliekų deginimo įrenginys.“
A. Švagždys tikino, kad dar nepanikuoja, tačiau jeigu tokia situacija tęsis toliau ir deginti medicinines atliekas bendrovei „Senovė“ nebus leista, jų greitai nebebus kur saugoti.
„Saugyklos, kuriose saugomos medicininės atliekos, bus užpildytos, – konstatavo jis. – Ligoninė neturi sąlygų jų saugoti. Manau, kad šią situaciją išnarplioti turėtų Aplinkos apsaugos ministerija ir Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas.
Jų iniciatyva atimtas leidimas deginti medicinines atliekas bendrovei „Senovė“, neišduotas leidimas jų deginti ir įmonei „Toksika“. Jie ir turėtų spręsti šią problemą.“
Išgelbėtų vienas popierius
Įmonės „Senovė“ plėtros direktorė Rima Lesnikauskienė „Panevėžio balsui“ irgi pabrėžė, kad medicinines atliekas būtina skubiai naikinti.
„Tokios atliekos yra tarsi tiksinti bomba, – perspėjo ji. – Neįsivaizduoju, kur gydymo įstaigos jas dės, nes neturi sandėliavimo patalpų. Jeigu nebus imtasi priemonių ir įmonėms, turinčioms atliekų deginimo įrangą, nebus išduoti leidimai dirbti, gali atsitikti blogiausias dalykas, kokį tik galima įsivaizduoti. Juk kai kurių medicininių atliekų – biologinių – sandėliuoti ilgai negalima.“
„Mūsų bendrovė „Senovė“ nedegina pavojingų atliekų jau nuo kovo 4 dienos – neturi vieno dokumento, suteikiančio teisę užsiimti minėta veikla“, – aiškino R. Lesnikauskienė. Jos nuomone, visoms ministerijoms, susijusioms su medicininių atliekų naikinimu, – Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Ūkio, – turėtų rūpėti, ką daryti, kad šiuo metu sandėliuojamos medicininės atliekos būtų pradėtos deginti. „Nes kitaip jas turės saugoti pačios medicinos įstaigos. Tačiau, kiek yra žinoma, saugoti tokių atliekų sąlygų jos neturi“, – kalbėjo bendrovės „Senovė“ plėtros direktorė ir perspėjo, kad ministerijose sėdintys specialistai galėtų suktis greičiau, spręsdami opų klausimą, kol biologinės atliekos nepradėjo pūti.
Išrūšiavus – į šiukšlynus?!
Už medicininių atliekų tvarkymą iš tiesų atsakingos visos trys anksčiau išvardytos ministerijos – Sveikatos apsaugos, Aplinkos ir Ūkio. Bet sprendimo, ką daryti su šalies mastu besikaupiančiais medicininių atliekų kalnais, kol kas neranda nei kiekviena atskirai, nei visos kartu.
„Kiekvieną dieną yra šioks toks rezultatas, tikimės, kad bus surastas sprendimas“, – viliasi Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė ir tikina: „Iš tiesų nesėdime rankų sudėję. Ieškoma ir išvežimo, ir kitokių galimybių nukenksminti, ir galų gale sprendžiame to paties deginimo problemą.“
Aplinkosaugininkė tvirtino, kad negalima visų nesusipratimų, atsiradusių dėl medicininių atliekų nukenksminimo, suversti Aplinkos ministerijai.
„Ligoninės turi išmokti rūšiuoti medicinines atliekas, kad jų mažiau reikėtų deginti. Pavyzdys šiuo atveju yra Alytaus ligoninė – kitos šalies ligoninės galėtų pasimokyti iš alytiškių medikų. Be to, susidariusias medicinines atliekas įmanoma nukenksminti ir po to išvežti į sąvartynus.“
Ne mažiau, V. Karosienės aiškinimu, pavojingų atliekų naikinimas turėtų rūpėti ir kolegoms iš Sveikatos apsaugos bei Ūkio ministerijų. Esą Aplinkos ministerija tik koordinuoja veiksmus, kad atliekos neterštų aplinkos ir nebūtų pavojingos žmonėms.
„Mano galva, Sveikatos ministerijai turėtų rūpėti ne tik žmonių sveikata, bet ir medicininių atliekų naikinimo problema. Ūkio ministerija, kadangi jai priklauso bendrovė „Toksika“, galėtų greičiau sutarti su darbų rangovu ir paleisti atliekų deginimo įrangą įmonėje“, – padarė išvadas V. Karosienė, bet kada pradės veikti atliekų deginimo įrangos „Toksikoje“ ir „Senovėje“, pasakyti negalėjo.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
