Seimas panaikino visų trijų kaltinamų Seimo narių teisinį imunitetą. Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho teisinė neliečiamybė panaikinta 90 balsų prieš 12.
Parlamentas 88 tautos atstovams balsavus už, 18 prieš – taip pat panaikino parlamentaro Roko Žilinsko teisinę neliečiamybę. Už Vytauto Gapšio imuniteto panaikinimą pasisakė 88, prieš – 15 Seimo narių.
Seimas prieš tai pritarė Etikos ir procedūrų komisijos išvadai dėl balsavimo procedūros. R. Žilinsko ir V. Gapšio atvejais balsavusieji už komisijos išvadas buvo laikomi pasisakančiais prieš neliečiamybės panaikinimą. Balsavusieji prieš – pasisakiusiais už jos panaikinimą. V. Uspaskicho atveju balsuojantieji už komisijos išvadas pasisakė ir už imuniteto panaikinimą.
Seimas du kartus atmetė Darbo partijos prašymus daryti pertrauką svarstymuose.
Pats V. Uspaskichas portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė neabejojąs, kad neliečiamybė jam bus atimta. „Pravažiuos buldozeriu, ir viskas. Bet aš teismo nebijau. Demokratinėje šalyje jau seniai procesas būtų užbaigtas. Nieko apie mane ten nėra“, - sakė politikas.
Kalbėdamas iš Seimo tribūnos V. Uspaskichas kaltino oponentus politinėmis manipuliacijomis ir klausė, ar pastarieji gavo bent vieną jo kaltės įrodymą. VSD pareigūnai, anot jo, pripažino, kad provokatorius į Darbo partiją buvo infiltruotas nuo pat pradžios. Pasak politiko, oponentai taiko dvigubus standartus. Posėdžiui pirmininkaujantis liberalcentristas Raimondas Šukys išjungė V. Uspaskichui mikrofoną, kai baigėsi jo pasisakymui skirtas laikas.
Jam antrinusi partietė Loreta Graužinienė sakė, kad su V. Uspaskichu yra politiškai susidorojama. Pasak jos, Seimo nariai balsavimu turėjo parodyti, kas iš tiesų valdo valstybę - parlamentarai ar „šešėliniai žmonės“.
Konservatorius Jurgis Razma ragino Seimą neprisiimti teismo funkcijų ir nesudaryti prielaidų nuomonei, kad nusikaltėliai gali slėptis Seime nuo teisėsaugos. Jam antrino ir socdemas Vytenis Andriukaitis, kuris ragino visus įsitikinti Lietuvos teismų nešališkumu.
Komisijos išvados neįtikino Seimo
Prokurorai prašė panaikinti dviejų Darbo partijos narių - Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio, taip pat Tautos prisikėlimo partijos atstovo Roko Žilinsko imunitetą. Parlamentinė komisija pritarė tik V. Uspaskicho neliečiamybės panaikinimui. Kitiems dviem atvejams esą pritrūko įrodymų. Seimas praėjusią savaitę nepritarė „išteisinančioms“ komisijos išvadoms minėtų parlamentarų atžvilgiu (čia ir čia).Vėliau Seimo nariai susipainiojo procedūrose ir atidėjo galutinį sprendimą iki šios dienos plenarinio posėdžio.
Prašymą leisti patraukti R. Žilinską baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę Generalinei prokuratūrai perdavė Vilniaus 1-asis apylinkės teismas.
R. Žilinską atsakomybėn norima patraukti pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius. Buvęs LNK Žinių vedėjas R. Žilinskas ir jo draugas Markas Gurskis kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, septynių policijos pareigūnų įžeidimu ir pasipriešinimu jiems. Už tokią veiką gresia iki trejų metų nelaisvės.
Praėjusių metų gruodžio 4-ąją R. Žilinskas su M. Gurskiu įsivėlė į konfliktą su taksi vairuotoju Olegu Chatkevičiumi. R. Žilinsko kraujyje tuomet rasta 2,48 promilės alkoholio.
Prašymą dėl DP atstovų parlamente - V. Uspaskicho ir V. Gapšio - prokurorams trečiadienį perdavė Vilniaus apygardos teismas.
Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas ir buvęs jo pavaduotojas V. Gapšys dėl įvairių nusikaltimų yra kaltinami vadinamojoje DP byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Sunkiausias iš nusikaltimų, dėl kurių „darbiečiai“ įtariami, yra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Už tai numatoma griežčiausia bausmė - iki 4 metų laisvės atėmimas.
A. Valantinas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla perduota nagrinėti dar prieš V. Uspaskichui ir V. Gapšiui tampant Seimo nariais, o kardomosios priemonės jiems paskirtos dar žymiai anksčiau, nei jie tapo parlamentarais. V. Uspaskichui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas, V. Gapšiui – tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
DP įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų bei nesumokėjusi apie 4 mln. litų mokesčių.
Baudžiamosiose bylose teisiami trys parlamentarai teisinę neliečiamybę įgijo prisiekdami naujai išrinktame Seime lapkričio 17-ąją. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prasidėjus rinkimų kampanijai teismų prašymu buvo panaikinusi jų, kaip kandidatų į Seimo narius, teisinį imunitetą.
Visi trys Seimo nariai laiko save nekaltais, o procesus prieš juos – politiškai motyvuotais.
Grasina Gediminui Kirkilui
Po balsavimo dėl Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės, už kurios panaikinimą pasisakė ir socialdemokratai, „darbiečiai" užsimena apie pasitraukimą iš opozicijos koalicijos.
Tokiu atveju socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas netektų opozicijos lyderio posto.
„Frakcijos nariai sukūrė tekstą pasiūlyti panaikinti susitarimą, ne dėl balsavimo, o dėl to, kad jie pabijojo slapto balsavimo, šitoje vietoje matome, kad neprisilaiko elementarių demokratinių dalykų", - po balsavimo, po kurio jam atimtas teisinis imunitetas, žurnalistams sakė Seimo narys V. Uspaskichas.
Tačiau V. Uspaskichas sakė siūlantis neskubėti, nes „negalima dėl vieno žmogaus priiminėti tokius kardinalius sprendimus".
„Mes dar kartą susitiksime, pažiūrėsime, ar socialdemokratai turės sugebėjimą būti konstruktyvioje opozicijoje", - BNS kalbėjo DP lyderis.
Tuo pačiu jis tvirtino, jog, nors oficialiai pasiskelbę opozicija, iš tiesų socialdemokratai eina išvien su konservatoriais, o bendru tikslu įvardijo įtvirtinti politikoje dvi - kairės ir dešinės - partijas, kitas eliminuojant.
„Jų gi tikslas sunaikinti visas kitas partijas, kad liktų tik kairieji ir dešinieji, ir vyksta tas procesas, ir natūralu, kad jų susitarimas, sindikatas, vyksta, keičiasi valstybės vairu, vieni pavaldo, kiti pailsi", - sakė V.Uspaskichas.
Socialdemokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis G. Kirkilas tokius V. Uspaskicho samprotavimus įvertino lakoniškai: „Nesolidu". Taip pat pridūrė, kad socialdemokratai yra linkę spręsti iškylančius klausimus ir tartis su partneriais opozicijoje.
Opozicinės socialdemokratų bei Darbo partijos frakcijos po Seimo rinkimų susitarė dėl opozicijos koalicijos, o opozicijos lyderiu paskelbė socialdemokratą G. Kirkilą.
Pagal Seimo statutą opozicijos lyderiu gali tapti frakcijos ar jų koalicijos atstovas, jei koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumos balsų. Socialdemokratai Seime turi 26, Darbo partija - 10 narių frakcijas. Atskirai socialdemokratams nepakaktų mandatų skelbti savo atstovą opozicijos lyderiu.
Opozicijos lyderis naudojasi Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis, kurios daugeliu atvejų prilygsta Seimo pirmininko pavaduotojo.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
