Rugsėjį savivaldybė organizavo viešą diskusiją – kur statyti paminklą dr. Jonui Basanavičiui: aikštėje priešais Nacionalinę filharmoniją (9 arų ploto dabartinės automobilių stovėjimo aikštelės vieta), ar Konstantino Sirvydo skvere (92 arų ploto erdvė) šalia Prancūzijos ambasados. Dauguma viešoje diskusijoje pasisakiusių palaikė idėją statyti paminklą dr. J. Basanavičiui aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
„Gandai, kad K. Sirvydo skvere Savivaldybė planuoja atkurti Žydų kvartalą yra nepagrįsti. K. Sirvydo skeveras ir toliau liks vilniečių ir miesto svečių pamėgta vieta, kur visada malonu praleisti laisvalaikį su vaikais, įsigyti suvenyrų ir niekas neketina jos atimti”, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak Vilniaus mero pavaduotojo Gintauto Palucko, aikštės priešais Filharmoniją privalumas – pro ją driekiasi pagrindinis pėsčiųjų ir turistų srautas link Aušros Vartų, todėl paminklas būtų matomas ir nuolat lankomas. Be to, estetiškai sutvarkyta aikštė su šimtmečio figūra pačioje Senamiesčio širdyje būtų skirta vilniečiams ir miesto svečiams, o ne automobiliams.
Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, norint deramai paminėti dr. J. Basanavičių Lietuvos valstybingumo šimtmečio minėjimo metu ir atsižvelgti į ekspertų nuomonę, kad paminklo vieta turi būti susijusi su asmenybės reikšme valstybės atkūrimui ir stovėti ten, kur yra mūsų valstybės židinys, siūlo Kultūros ministerijai toliau svarstyti vietą paminklui dr. J. Basanavičiui pastatyti aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją.
Paminklo J. Basanavičiui pastatymas numatytas vyriausybės patvirtintoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programoje. Savivaldybė tikisi, kad paminklą pavyks pastatyti anksčiau, nei 2018 metais. Paminklas iš bronzos (apie 3 m). gali būti nulietas pagal išlikusį nedidelį Rapolo Jakimavičiaus eskizą J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais.
