Loreta Mačiulienė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Minėdama Vilniaus atgavimo 75-metį „Vilnijos“ draugija padėjo gėlių ant kovotojų už Lietuvos laisvę kapų. 1939 metų spalio pabaigoje sovietai Lietuvai grąžino sostinę Vilnių, atėmę jį iš jau okupuotos Lenkijos. Tačiau netrukus, 1940 metų rugpjūtį, Sovietų Sąjunga okupavo ir Lietuvą.
1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinė su divizijos generolu Vincu Vitkausku įžengė į atgautą Vilniaus kraštą, 19 metų išbuvusį Lenkijos okupacijoje. Vilnių Lietuvai grąžino sovietų Rusija, užkariavusi Lenkiją ir slapta jau besirengianti okupuoti Lietuvą.
75-eriems metams prabėgus, „Vilnijos“ draugija padėjo vainikus ant kovotojų už Lietuvos laisvę kapų, nors, pasak istorikų, tuomet, atgaunant Vilnių, nežuvo nė vienas Lietuvos karys.
„Bet per visą laiką yra žuvę tūkstančiai: su Rusijos, Lenkijos kariuomenėmis, bermontininkais. Taip kad okupacijos padariniai dar neįvertinti. Lenkija iki šiol nepripažįsta okupavusi Vilnių“, – primena „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva.
Pasak jo, Vilnius grąžintas Lietuvai didelėmis lietuvių tautos pastangomis.
„Latvija neprašė Rygos grąžinti, Estija neprašė Talino grąžinti, bet kartu visas Baltijos seses vienu kartu okupavo. Ar jom reikėjo sostinės, ar nereikėjo, o Vilnius grįžo Lietuvai dėl lietuvių tautos ilgamečių pastangų. Kiekvienoj apylinkėj buvo [sukurti] organizacijos skyriai Vilniui vaduoti. Kadangi visa tauta rūpinosi, tai, Vilniui grįžus, labai džiaugėsi“, – sako K. Garšva.
„Manau, kad ne kariuomenės, o politikų dėka buvo atsiimtas miestas“, – sako istorikas doc. dr. Algirdas Jakubčionis.
Vilniaus atgavimo metinės paminėtos ir eisena nuo Aušros vartų iki Gedimino kalno papėdės, taip simboliškai primenant prieš 75-erius metus virš Gedimino bokšto iškeltą Lietuvos trispalvę.
