Degantis atogrąžų miškas Indonezijoje, Borneo saloje. Ir tai – ne gamtinė katastrofa, o specialiai padegta kirtimų vieta. Iškirtus reikiamas žaliavas palmių aliejui, šios vietos padegamos, kad būtų galima greičiau vėl pasodinti palmes. Kartu sudega ir visos ekosistemos – gyvybiškai žemei svarbios augalų rūšys, gyvūnai. Pavyzdžiui, orangutanai, jų per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 100 000-ių vien dėl palmių aliejaus plantacijų plėtros.
Šia problema susirūpinusi lietuvė Justina nusprendė prisidėti prie jos sprendimo ir prieš metus išvyko savanoriauti Indonezijos džiunglėse:
„Gyvai savo akimis pamačiau tai, ką buvau skaičiusi, mačiusi apie palmių aliejų ir jo daromą žalą pasauliui. Jau vien skrendant virš Borneo salos, plika akimi matyti, kiek miškų yra iškirsta ir kiek daug palmių aliejaus paltacijų.“
Justina dirbo edukacijos centro kūrybos procese, kurio tikslas – šviesti visuomenę apie aplinkosaugines problemas, ypač susijusias su atogrąžų miškų kirtimais:
„Centras buvo įrenginėjamas buvusio zoologijos sodo erdvėje, dėl to reikėjo išardyti senus narvus, statyti įvairius bambukinius namelius, kitas konstrukcijas, tiltelius perėjimui.“
Tarptautinį orangutanų fondą, kuriame ir savanoriavo Justina, įkūrė visame pasaulyje garsi, lietuvių kilmės antropologė Birutė Galdikas. Čia taip pat savanoriavusi lietuvė Alvyda sako, kad baisiausia buvo matyti, kaip po kirtimų degant plantacijoms kenčia gyvūnai:
„Gyvūnai yra šaudomi. Maži orangutanų vaikai yra išplėšiami iš mamų, mamos nušaunamos. Jei viskas gerai, jie patenka į tuos darželius, kur juos prižiūri specialistai, kur juos moko, kaip išgyventi, bet tuo metu, kai tu tą matai, kai būni net ir tam priežiūros centre, viskas smagu geros emocijos, bet suvoki, kad jie neturi svarbiausio objekto – mamos, kuri išmokytų, kaip išgyventi.“
Alvyda sako, kad tik nuvykusi suprato problemos mastą, kai ištisus kilometrus važiuodama džiunglėse matė vien tik palmes:
„Nei pradžios, nei pabaigos ir tada OFI darbuotojas pakomentavo, kad ten visur anksčiau buvo didžiuliai atogrąžų miškai, kur gyveno daug daug gyvūnų, daug biologinės įvairovės, vietiniai čiabuviai, o ten dabar jau nieko nebėra ir likę tų miškų yra tik 30 procentų, ką mes anksčiau turėjom.“
Jos pastebėjimu, Indonezijoje ir Malaizijoje, kur daugiausiai palmių plantacijų pasaulyje, stinga ir ekologinio raštingumo. Dirbantieji vietiniai daro tai, ko tik reikalauja palmių eksportuotojai. Tad mėginti pakeisti situaciją, Alvydos teigimu, galime geriau pradėdami nuo savęs – pirkdami kuo mažiau produktų su palmių aliejumi.
Žiedinės ekonomikos ekspertas Domantas Tracevičius dar pabrėžia, kad daugiau nei pusė į Europą importuojamo palmių aliejaus naudojama ne maistui, o biodyzelinui gaminti. Jis ilgą laiką buvo laikomas tvariu kuru, tačiau, kaip šiemet pripažino ir Europos Komisija, degantis šis kuras yra tris kartus taršesnis už įprastą dyzeliną.
„Nes jame naudojamas palmių aliejus, o jis gaunamas kretant miškus ir nors jie sertifikuoja. Palmių aliejaus tvaraus nėra“, – sako „VŠĮ Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Gydytojų teigimu, jaudintis dera ne tik dėl aplinkosauginės grėsmės. Dietologės Jūratės Dobrovolskienės teigimu, palmių aliejuje gausu riebiųjų sočiųjų rūgščių, kurių – maža maistinė vertė, taip pat jos kelia pavojų sveikatai.
„Negalime jų priskirti prie alyvuogių vertės, prie rapsų, prie graikinių riešutų aliejaus savo verte“, – teigia dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Pavojus esą kyla dėl nesaikingo šio aliejaus vartojimo maisto pramonėje. Mat jo šiuo metu yra daugelyje saldumynų, kepinių ir kitų maisto produktų sudėtyje:
„Yra širdies ir kraujagyslių susirgimų, ligų sukėlėjai pagrindiniai – transriebalų rūgštys. Po to manoma, kad ir cukrinio diabeto tuo pačiu.“
Palmių aliejaus sėkmės paslaptis – maža jo kaina. Gamtos fondo duomenimis, pasaulyje palmių aliejus aprūpina žmones trečdaliu augalinio aliejaus paklausos, užimdamas tik dešimtadalį apsodinamos žemės. Gamybos kaštai – maži, o augalų efektyvumas – didelis.
