Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė moterų diskusija, štai viena internautė sako, kad užsienyje situacija kiek kitokia. Anot jos, autobuse į Londoną arba vietiniame Londono bare tualetuose iškabintos lentelės, kad nesaugiai besijaučiančios moterys turi teisę pranešti barmenui ir gauti atitinkamą pagalbą.
„Autobuse iš Glazgo į Londoną prie kiekvienos sėdynės lango buvo priklijuoti lipdukai, kuriuose teigiama, jog seksualinis smurtas nebus toleruojamas ir nurodyta į ką kreiptis (į autobuso vairuotoją, arba išsiųsti sms žinutę). Tą patį pakartojo ir per raciją.
O Londone nuėjus į barą, tiek moterų, tiek vyrų tualetuose buvo parašyta kokiu žodžiu kreiptis į barmeną, jei nesijauti saugus ir prie tavęs priekabiauja. Broliui tai buvo įprastas dalykas, o mane taip maloniai pradžiugino matyti visa tai. Viliuosi, kad Lietuva pradės spartesniu žingsniu žengti“, – rašė viena internautė.
Pagalbos kreipiasi tiesiai į organizacijas
VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pastebi, kad pagalbos šauksmai yra labai svarbūs, tačiau ne visi jie yra žinomi. Anot jos, visuotinai atpažįstamų ženklų nėra daug, o didžioji dauguma nukentėjusių asmenų kreipėsi tiesiai į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.
„Dažniausiai būna, kad kreipiasi į pagalbą teikiančias organizacijas. Pastaraisiais metais, pastebimas augimas asmeniškai arba savarankiškai besikreipus, nes žmonės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrus gali kreiptis ir patys.
Kad viešoje vietoje kreiptųsi ir atkreiptų dėmesį, tikrai rečiau pasitaiko, rečiau susidurti. Situacija kuria dalinausi, man parašė pažįstama mergina, sakydama, kad sėdžiu kavinėje ir nežinau ką reikia daryti.
Tų ženklų, tokių visuotinai pažįstamų, nėra labai daug. Vienas toks ženklas, nežinau, kiek jis gerai žinomas Lietuvoje, bet jis yra pasaulinis – jeigu žmogus ištiesia ranką, delnas į jus, nykštys yra prie delno prispaustas ir tada sulenkiami tie keturi pirštai ir ištiesiami. Tai čia yra toks tarptautinis ženklas, kad man reikia pagalbos su smurtu artimoje aplinkoje“, – pasakojo ji.
Saugumo planas: šokoladinio pyrago receptas
Pasak R. Butkevičiūtės, santykiuose, kuriuose yra smurto arba agresijos pagrindo, būtina susikurti planą į kurį bus įtrauktas asmuo galintis suteikti skubią pagalbą. VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja aiškina, kad kenčiantis asmuo turėtų iš anksto įspėti artimą draugą, šeimos narį apie sutartinę žodį, frazę, kuri sufleruotu apie kilusį pavojų namuose.
„Jeigu jaučiate, kad jūsų partneris arba partnerė yra itin agresyvaus bendravimo, didelė tikimybė, kad gali atsitikti kažkas blogo, – saugumo planas privalo būti. Plane gali dalyvauti artima drauge, ar šeimos narys, gali būti ir keli žmonės, kuriais mes pasitikime. Įspėjame juos, kad jeigu bus kažkas blogai, aš paskambinsiu ir pasakosiu apie tai kokį gerą šokoladinio pyrago receptą atradau. Ir tas žmogus žinos, kad tai reiškia, jog man reikia pagalbos čia ir dabar.
Tai gali būti ir pagalbos žinutė socialiniuose tinkluose. Vėlgi artimesnė aplinka turėtų žinoti apie situaciją, jeigu niekas nežino, kad jūs esate tokiose santykiuose ir kyla jums pavojus, niekas ir nepadės. Žinutė socialiniuose tinkluose, gali būti apie tai, kad „šiandien jaučiuosi melancholiškai“ arba „šiandien labai noriu klausytis dainos x“. Tokią žinutę pamatę artimieji gali žinoti, kad jums nėra gerai ir yra reikalinga pagalba“, – aiškina ji.
Akys į laikrodį
Anot R. Butkevičiūtės, seniau pas ją į teisines konsultacijas atvykstančios moterys neramiai žvilgčiodavo į laikrodį, klausdavo kur yra artimiausios parduotuvės. R. Butkevičiūtė turi tam paaiškinimą, ji sako, kad pasikonsultuoti atvykusios moterys bijodavo namuose laukiančių vyrų ir meluodavo jiems apie išėjimą.
„Esant smurtiniuose santykiuose būtų gerai visada turėti saugumo planą: kas būtų, jeigu situacija taptų nevaldoma, pavojinga ir kontroliuojama?
Kad pateiktį pavyzdį, kokio lygio baisumas tai yra, aš atsimenu, kai konsultuodavau ir teikdavau teisines konsultacija, kolegės su tuo taip pat susidurdavo. Moterys atvykusios į teisines konsultacijas, nervingai žiūrėdavo į laikrodį arba klausdavo ar toli vaistinė, parduotuvė.
Iš pradžių, būdavo sunku suprasti kodėl, bet paskui mes identifikavome, kad tai yra tokio pavojingumo ir toks kontroliavimas, kad tu pasakei savo antrai pusei, vyrui, kad išeini į vaistinę ir grįši. Jis apskaičiuoja, kaip toli yra vaistinė ir kada tu grįši, nes jeigu tu užtrunki ilgiau, tai automatiškai kelia įtarimą. Tokiam terore žmonės negali gyventi.
Todėl turėti saugumo planą yra svarbu pasitikėti savo vidiniu jausmu, kuris sako, kad situacija darosi pavojinga“, – sako R. Butkevičiūtė.
Svarbu turėti dokumentų kopijas
VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja teigia, kad smurtaujantys asmenys dažnai sunaikina aukos dokumentus. Būtent dėl to santykiuose kenčiantis žmogus turėtų būti pasiruošęs visų esamų dokumentų kopijas. Taip pat, R. Butkevičiūtė rekomenduoja pasiruošti ir pirminės skubos krepšį, kuriame būtų viskas ko gali reikti bėgant iš nesaugios aplinkos.
„Tokiose santykiuose taip pat labai svarbu saugot savo dokumentus, nes smurtautojai yra linkę juos sunaikinti, suplėšyti, sudeginti. Mes kalbame apie pasą, apie kažkokio socialinio draudimo pažymėjimus, vaikų dokumentus, jeigu jų yra. Reikia turėti bent jau išsaugotas dokumentų kopijas kažkokioje vietoje, kuri nėra namai.
Pinigų irgi gali reikėti atsidėti. Dar vienas iš patarimų yra turėti vienos nakties krepšį, jei reikėtų labai greit iš kažkur šalintis. Dabar pagrindiniai teisės aktai, kai yra pavojinga situacija ir aplinkos išima smurtautoją. Bet mes kartais turime atvejų, kai vyksta ir skyrybų procesai, tada žmonės pradedami persekioti“, – aiškina pašnekovė.
Vos pradėjus galioti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui policija per pirmąsias dvi dienas beveik pusantro šimto smurtautojų nurodė laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos. Per dvi savaitgalio paras policija gavo 353 pranešimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, individualiai įvertinus situaciją, paskirti 147 orderiai, įpareigojantys potencialų smurtautoją išsikelti iš gyvenamosios vietos ir neieškoti ryšio su smurto riziką patiriančiu asmeniu, pirmadienį pranešė Policijos departamentas.
Jo duomenimis, 91 atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas arba medžiagos patikslinimo procedūra.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Mindaugo Akelaičio teigimu, labai svarbu, kad smurto riziką patiriantys asmenys realios pagalbos sulaukė iškart – tai gerokai mažina riziką, kad jie ateityje taps nusikaltimų aukomis.
Liepos 1-ąją pradėjo galioti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, jame pirmą kartą numatytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Pagal įstatymą, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų skiria policijos pareigūnas. Sprendimą dėl to jis turi priimti ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo. Orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė. Pareigūno skirtą orderį galima apskųsti teismui.
Žiauri smurto statistika
2022 metais smurto artimoje aplinkoje skaičius nežymiai išaugo, 10,3 proc. nukentėjusių buvo nepilnamečiai vaikai, aštuonios iš dešimties – moterys, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Pasak statistikos, 90,8 proc. vaikų nukentėjo nuo savo tėvų ar įtėvių. Taip pat pažymima, kad daugiau nei ketvirtadaliu išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius, o didžioji dalis smurtautojų išlieka vyrai.
Agentūros teigimu, iš viso 2022 metais dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, padaryti dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 1,2 proc. daugiau nei 2021-aisiais.
Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti nusikaltimai sudarė 14,4 proc. visų registruotų nusikaltimų, o aštuoni iš dešimt dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys.
„2022 metais užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio“, – teigiama pranešime.
Dauguma (5,5 tūkst., arba 94,1 proc.) praėjusiais metais dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Jie sudarė 60,9 proc. visų šalyje užregistruotų nesunkių sveikatos sutrikdymų – kiek mažiau, nei 2021 metais (62,7 proc.).
Pranešime nurodoma, jog praėjusius metus lyginant su 2021-aisiais 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų, taip pat išaugo nužudymų artimoje aplinkoje (nuo 21 iki 25).
2022 metais buvo užregistruoti 4 388 įtariami asmenys, padarę nusikaltimus dėl smurto artimoje aplinkoje (2 proc. mažiau nei 2021 metais). Iš jų 86,3 proc. buvo vyrai.
Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (57,7 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, daugiau kaip penktadalis (21,3 proc.) – pagrindinį, 13,7 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 7,2 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo
