Prieš porą dienų viena moteris feisbuke nusprendė pasiskųsti, jog kai kurie tėvai prastai auklėja savo atžalas, po to, kai vaikų žaidimų aikštelėje paaugliai bandė padegti šiukšliadėžę.
„Keturi paaugliai Pilaitės gimnazijos stadiono ribose, vaikų žaidimų aikštelėje bandė uždegti šiukšlių dėžę. Sudrausminau, neturėjau telefono, neturiu ir nuotraukos.
Tėvai, sudrausminkit ir kvieskit namo, nes akivaizdu, neturi ką veikt“, – parašė įvykio liudininkė.
Kita moteris dalinosi, kad, jos manymu, tai jau tapo kaip mada, kurios vaikosi daugelis nepilnamečių.
„Kai buvo įmestas postas į feisbuką, kaip sudegino konteinerius, tai dabar tapo mada juos deginti. Penktadienį, jei nepainioju dienų, irgi lėkė gaisrinės gesinti [šiukšliadėžių] prie Mažvydo progimnazijos“, – teigė komentuotoja.
Dar visai neseniai, prieš daugiau nei savaitę, panašus incidentas nutiko ir Saulėtekio alėjoje, Vilniuje, kada ugniagesių gelbėtojai atvyko numalšinti ugnies, kuri įsiplieskė šiukšliadėžėje.
Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenys: jau degė 50 šiukšliadėžių
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausias specialistas Arvydas Vingilys komentavo, jog šiukšliadėžės užsidega dažniausiai prie viešojo transporto stotelių, o daugiausiai tokių atvejų pasitaiko apskritai per Naujųjų metų sutikimą. Statistika rodo, kad jau įvyko 50 gaisrų.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 m. Vilniaus mieste ir rajone šiukšlių dėžėse (taip pat ir šiukšlių konteineriuose) kilo apie 280 gaisrų, per 2025 m. – apie 50 gaisrų.
Dažniausiai šiukšlės užsidega tose šiukšliadėžėse, kurios yra viešojo transporto stotelėse, kadangi žmonės, laukdami autobuso/troleibuso rūko ir numeta cigaretės nuorūką arba degtuką ant šiukšliadėžėje esančių degių medžiagų (šiukšlių), neįsitikinę, jog cigaretė ar degtukas yra visiškai užgesinti. Neatsargus elgesys su ugnimi (neatsargus rūkymas) ir yra viena dažniausių gaisrų, kylančių šiukšliadėžėse ar šiukšlių konteineriuose, priežasčių.
Daugiausia gaisrų šiukšliadėžėse ar konteineriuose užfiksuojama Naujųjų metų naktį, kai į konteinerio vidų sumetamos nespėjusios atvėsti iššovusių pirotechniko priemonių (fejerverkų) dėžės (pakuotės ar jų likučiai), kurioms susimaišius su viduje buvusiomis degiomis šiukšlėmis (popieriais, plastiko maišais ir pan.), įvyksta smilkimas, pereinantis į atvirą degimą“, – įvardijo jis.
Kaip atsiims nusikaltėliai?
Specialisto įžvalgomis, už tokį nusižengimą asmenims yra skiriama piniginė bauda. Jeigu tai yra tyčinis padegimas, informacija apie įvykį bus perduota į policijos pareigūnų rankas. Jis taip pat perspėjo, kad tokie padegimai gali išsiplėsti į didesnį gaisrą ir padegti šalia esančius objektus, pavyzdžiui, automobilius.
„Nustačius pažeidėją, kuris savo neatsargiu elgesiu sukėlė gaisrą šiukšliadėžėje (ar kitame objekte), jam gali būti pradėta administracinė teisena pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 525 str. Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas 1 d. Atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą numatyta bauda, kuri gali būti skiriama asmenims nuo dešimt iki septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešių šimtų eurų.
Jeigu nustatoma, jog asmuo tyčia (specialiai) sukėlė gaisrą šiukšliadėžėje (ją padegė), tuomet apie tokį įvykį informacija perduodama policijai, kurios pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą pagal LR baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. (svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu). Atsakomybė už šio straipsnio pažeidimą numatyta bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Nors gaisro metu šiukšliadėžėje ar šiukšlių konteineryje dega bevertis turtas (šiukšlės), tačiau dažniausiai tokio gaisro metu yra apgadinama (arba visiškai sunaikinama) pati šiukšliadėžė ar šiukšlių konteineris. Gaisrui išplitus, taip pat kyla pavojus netoliese esančiam turtui, pvz.: kitiems šiukšlių konteineriams, automobiliams ar net pastatams (statiniams)“, – papasakojo apie galimas pasekmes A. Vingilys.
Policija informacijos apie tai neturi
Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Julijos Samorokovskajos, dėl tokių specifinių pareiškimų į policiją šiais metais dar nebuvo kreiptasi.
„Patikrinus duomenis nuo šių metų sausio 1 d. Policijos registruojamų įvykių registre tokios informacijos nerasta. Panašaus pobūdžio pranešimai būna ypač retai, nebent tai sukeltų didesnį gaisrą, kaip pvz. šalia esantys automobiliai.
Priklausomai nuo padarytos veikos ir žalos gali būti kvalifikuojamas ir kaip administracinis nusižengimas, ir kaip nusikalstama veika. Atsakomybei kilti įtakos turi ir veikas padariusių asmenų amžius“, – savo duomenis apie šiukšlinių padeginėjimus pateikė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
