Šiemetinio vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma aukštesnė už normą, kuri Lietuvoje siekia -3,2 laipsnius. Oro temperatūra numatoma iki 2 aukštesnė nei įprastai, o kritulių kiekis iki 15 proc. mažesnis nei įprastai.
Vasariai diktuoja aiškią tendenciją
2016 metų vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų buvo 0,4–2,2 °C, pajūryje 2,4–2,6 °C (tai yra 3,9–5,4 °C aukštesnė už normą). Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -3–8 °C, vietomis pietrytiniuose rajonuose – iki -9 °C, Laukuvoje iki -10 °C. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 6–10 laipsnių šilumos. Taigi tuometinis vasaris buvo šiltesnis už normą.
2015 metų vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo nuo -1,1 °C rytiniuose rajonuose iki +1,2 °C pajūryje. Daugelyje rajonų 4–5° aukštesnė negu norma. Aukščiausia oro temperatūra siekė +6–9 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -6–10 °C, rytiniuose rajonuose iki -11–13 °C.
2017 metų vasario mėnesį vidutinė oro temperatūra buvo -0,5...-3,4 °C. Tai yra 1–1,5 °C aukštesnė už normą. Žemiausia oro temperatūra mėnesio pradžioje nukrito iki -11…-19 °C. Šilčiausia buvo vasario 28-oji, kai aukščiausia oro temperatūra daug kur siekė 7–10 °C, pietiniuose rajonuose 11–12 °C.
Pernai metų vasaris išsiskyrė žema temperatūra
Pernai metais vasario mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo -4,3...-7,4 (2–3,5° žemesnė už normą. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 1...4 °C. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki -19…-25 °C, Nidoje iki -18°C, Ukmergėje iki -26°C.
„Paskutinių metų vasariai buvo pakankamai šilti. O paskutinis toks šaltas vasaris buvo 2012 metais, kuomet vidutinė temperatūra krito net -8,9 laipsnių“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Apibendrinus matyti, kad šalti vasariai Lietuvoje jau tampa retenybe. Dažniausiai jie šiek tiek šiltesni. Šis vasaris taip pat ne išimtis.
Sniego danga tapo nepastovi
2016 metaus vasario pirmąjį dešimtadienį 1–6 cm storio sniego danga pavieniuose šalies rajonuose laikėsi tik po kelias dienas. Antrąjį dešimtadienį pietiniuose ir centriniuose rajonuose sniego dangos storis buvo 1–2 cm, vakariniuose 5–7 cm, vietomis rytiniuose 9–10 cm. Trečiąjį dešimtadienį pietrytiniuose ir kai kur vakariniuose rajonuose sniego dangos stotis buvo 1–4 cm, vietomis rytiniuose 15–17 cm. Storiausia sniego danga išsiskyrė Telšių rajonas, kuriame naktį iš vasario 25 d. į 26 d. užfiksuotas pavojingas meteorologinis reiškinys – smarkus snygis, kurio metu sniego danga siekė iki 32 cm.
2015 metais vasario pradžioje vidutinis sniego dangos storis daugelyje rajonų buvo 2–7 cm, vietomis 9–12 cm. Pajūryje ir Pietų Lietuvoje sniego buvo tik pėdsakai. Panašaus storio sniego danga išsilaikė beveik visą pirmąjį dešimtadienį. Vėliau sniegas pradėjo sparčiai tirpti ir antrojo dešimtadienio pabaigoje sniego buvo likę tik kai kuriuose rytiniuose rajonuose ir vietomis Žemaitijoje.
2017 metais vasario pradžioje daug kur vidutinis sniego dangos storis buvo tik 0,5–2 cm, rytiniuose ir pietrytiniuose rajonuose 6–14 cm. Pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose sniego visai nebuvo. Dėl nedidelio pirmojo ir antrojo vasario dešimtadienių kritulių kiekio sniegas palengva tirpo. Antrojo dešimtadienio pabaigoje sniego buvo likę tik kraštiniuose rytiniuose rajonuose. Kiek storesnė sniego danga susiformavo vos prasidėjus trečiajam vasario dešimtadieniui – nuo 3 cm centriniuose šalies rajonuose iki 11 cm šiaurės rytiniame šalies pakraštyje, tačiau ji buvo trumpalaikė – iki mėnesio paskutinės dienos sniego nebeliko.
Klimato kaitos įtaką mūsų žiemoms pastebi daugelis Lietuvos klimatologų ir sinoptikų. Per pastaruosius penkiasdešimt metų, dienų kuomet Lietuvą nuklodavo sniegas sumažėjo dešimčia.
„Nuo praėjusio amžiaus vidurio, per penkiasdešimt metų, dienų, kuomet Lietuvą užklodavo sniego danga sumažėjo dešimčia. Ko gero, paprasčiausias paaiškinimas kodėl tai vyksta, yra klimato kaita“, – kalba dr. Donatas Valiukas.
Vasario mėnesio rekordai
Žemiausia oro temperatūra vasario mėnesį yra siekusi net –42,9 laipsnius. Tai yra absoliutus oro temperatūros minimumas Lietuvoje, jis buvo užfiksuotas 1956 metais, vasario pirmą dieną Utenoje.
Galvojate, na va, ankščiau tai būdavo žiemos, bet šalčio bangų pasitaikė ir ne taip seniai. 2012 metais, vasario 5 dieną Radviliškyje oro temperatūra nukrito iki -33 laipsnių.
Aukščiausia oro temperatūra, kuri siekė +16,5 laipsnių buvo užfiksuota 1990 metais, vasario 21 dieną Kybartuose ir Jonavoje.
1969 metais, vasario 8–11 dienomis Lietuvoje (Panevėžyje) siautė ilgiausia pūga, kuri truko net 78 val. 25 min. (ilgiau nei tris paras), vėjo greitis siekė 16 m/s, o gūsiai be vargo pasiekdavo iki 20 m/s greitį.
1962 metais, vasario 17–18 dienomis vėjo greitis pūgos metu siekė 20 m/s, o gūsiai net 26 m/s. Šilutėje tokia pūga truko 22 val., o Marijampolėje – 32 val.
1962 metais vasario mėnesio 17 dieną vėjo greitis Klaipėdoje siekė 30 m/s.
1980 metų vasario 22–25 dienomis Biržuose maksimalus sudėtinio apšalo ir šlapio sniego apdrabos skersmuo siekė 68 mm, o masė sudarė 152 g.
1975 metais, vasario 23–24 dienomis, Vėžaičiai 16 valandų 18 minučių skendėjo tirštame rūke.
