Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė klausė, ar dėl užsibrėžtų tikslų po kelerių metų dabartinės Vyriausybės programos pavadinimo „Valstybė, kuri veikia“ nereikės keisti į „Valstybė, kuri nebankrutuoja“.
„Gerbiamas premjere, jūs pavadinote programą „Valstybė, kuri veikia“. Tačiau ar nenutiks taip, kad su gausybe įvairių išlaidų didinimu, lengvatų plėtimu ir pajamų šaltinių nebuvimu, kitai Vyriausybei teks uždavinys kurti programą „Valstybė, kuri nebankrutuoja“?“, – Seimo posėdžių salėje klausė jis.
„Ir kita tos programos pavadinimo dalis būtų, ar jums neatrodo, kad per nepriklausomybės laikotarpį įvykusi transformacija, valstybės raida suponuoja, kad ji tarsi neveikia, jeigu ją reikia įgalinti veikti? Ar tai neatliepia ir palčiai Kremliaus skleistos propagandos, kad Lietuva yra neįvykusi valstybė?“, – pridūrė konservatorius.
G. Paluckas pirmiausia atmetė repliką dėl galimo Kremliaus naratyvo, teigdamas, kad jis yra „labai keistas“.
„Aš manau, kad mūsų diskusijų politinėje kultūroje vis tik turėtume išlaikyti tam tikrą dalykiškumą“, – teigė jis.
Atsakydamas į klausimą dėl darbų programos pavadinimo, paskirtasis premjeras tikino, kad formuluotė neapeliuoja į valstybės neveikimą.
„Jūs puikiai suprantate, kad nė viena Vyriausybė nesistengia ir nenori nurėžti ar sumenkinti buvusių Vyriausybių pasiekimų ir nuopelnų. Lietuva, mes, įveikėme tikrai didelį kelią ir pasiekimai yra akivaizdūs. Mes matome, lygindami save su kitomis šalimis, kurioms galbūt pasisekė mažiau, tokios sparčios raidos ir tokios transformacijos tikrai neturėjo. Tam, be jokios abejonės, pasitarnavo ir mūsų politinės sistemos stabilumas. Nors mes ir pasipešam, pasiginčijam, tačiau įvertinus kontekstą matome, kad sugebame, kai valstybei reikia, suremti pečius“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jis taip pat pažymėjo, jog išteklių poreikis visada buvo ženklus, nes „poreikiai visada buvo didesni nei galimybės“.
„Todėl mes šnekame ir apie tvarius finansavimo šaltinius, tam tikras mokestines korekcijas, valstybės kūrimo ir viešųjų paslaugų išlaikymo naštos perskirstymą tarp atskirų visuomenės grupių. Šiandien, jūs taip pat puikiai žinote, mes turime regresinę mokesčių sistemą, kai tikrai dideles pajamas iš įvairių šaltinių turintys asmenys moka mažesnę proporcinę dalį mokesčių pavidalu nei tie, kas uždirba vidutines pajamas“, – teigė G. Paluckas.
Paskirtasis socialdemokratų ministras pirmininkas pažymėjo, kad valstybės veikimas apima ne tik pinigų paskirstymą.
„Taigi kalbant apie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių finansavimą – be jokios abejonės, iššūkių bus. Tačiau lygiai taip pat, kalbėdami apie veikiančią valstybę, turime nepamiršti, kad tam reikalingi ir kiti atributai. Tai yra dialogas, pagarba, įsiklausymas, perteklinio reguliavimo atsisakymas, biurokratinės naštos mažinimas, didesnis viešojo sektoriaus efektyvumas, kuris dažnai reikalauja ne daugiau pinigų, o tiesiog elementaraus žmogiško, suprantamo požiūrio. Ir tikrai niekas nesistengia pasakyti, jog Lietuvoje niekas neveikia, tačiau akivaizdu, jog yra apstu dalykų, kuriuos mes visi kartu čia Seime ir Vyriausybėje turime taisyti. Tokie dalykai vienas po kito lenda į viešumą“, – tvirtino G. Paluckas.
„Todėl neneigdamas kitų Vyriausybių pasiekimų noriu pasakyti, jog ši Vyriausybė tikrai kurs valstybę, kuri veikia“, – pažadėjo jis.
Viktorija Čmilytė-Nielsen: jūs esate linkę realybę ignoruoti
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo klausimą pradėjo pastebėjimu apie valdančiąją koaliciją. Jos teigimu, žiūrint į dabartinių valdančiųjų sudėtį tarsi egzistuoja dvi pusės: kultūringoji ir priešinga jai, leisdama suprasti, kad kalba apie koalicijos partnerius „Nemuno aušrą“ su antisemitiniais pasisakymais pagarsėjusiu jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu.
„Žvelgiant į naująją valdančiąją koaliciją, susidaro dvejopas įspūdis – tarsi yra dvi paralelinės realybės. Yra tas simpatiškasis, kultūringasis koalicijos veidas, šiuo atveju – jūs, kalbantis apie geresnį susiklausymą, dialogo kultūrą. Ir yra jūsų kolegos, kurie šiek tiek kitaip šneka ir tai daro kasdieną, bet jūs esat linkę šią realybę ignoruoti. Ji vis primena apie save“, – kalbėjo liberalė.
Trečiadienį Seimo seniūnų sueigai tvirtinant parlamento frakcijų kvotas Seimo komisijose, posėdžio metu tarp R. Žemaitaičio ir V. Čmilytės-Nielsen kilo ginčas. Šiai paprašius Jaunimo ir sporto komisijos pirmininko pavaduotoju skirti ne „aušrietį“, bet liberalą Virgilijų Alekną, R. Žemaitaitis ėmė svaidytis grasinimais.
G. Paluckas ramino, esą koalicijos nariai yra „lygūs įvairovėje“ ir stengiasi rasti sutarimą. Jis taip pat vylėsi ateinančią kadenciją būsiant ramesne, sklandesne.
„Mes esame lygūs įvairovėje. Turime įvairius savo bendravimo įpročius, būdus ir mėginame valdančiojoje koalicijoje ir čia, Seime, rasti bendrą santykį ir sugyvenimą. Kai kada tai virsta konfliktais, kai kada – įtampomis, kai kada – kažkokiais pareiškimais feisbukuose, bet stengiamės visi, nuoširdžiai dedame pastangas ir tikiu, kad jos visų yra abipusės. Tai tikėkimės, jog šis laikotarpis, ateinantys ketveri metai, bus sklandesni, ramesni, be epitetų, užgauliojimų ir panašių dalykų. Tai čia galiu palinkėti tiek sau, tiek mums visiems“, – sakė netrukus darbą pradėsiantis premjeras.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat pastebėjo, kad naujosios Vyriausybės programoje dėmesys skiriamas viskam, ir klausė, kurios visuomenės grupės bus pirmiausia apmokestinamos: „Iš tiesų labai aiškiai matosi pasiryžimas didinti viską ir prioritetas šiuo atveju, kaip jau nuskambėjo, yra viskas. Kokias visuomenės grupes jūs visų pirmiausia ketinate apmokestinti, kad šie įsipareigojimai, kurie Vyriausybės programoje yra dar kartą nuskambėję, galėtų būti įgyvendinti?“
G. Paluckas nepraleido progos įkasti liberalų lyderei dėl buvusiems valdantiesiems nepavykusių mokestinių reformų.
„Jūs, tikiuosi, neįsižeisite, mokomės ir iš kitų klaidų, kai pradedam samprotauti, improvizuoti, ar bus toks mokestis, ar anoks ir paskui tas mokesčių įstatymo projektas net Seimo posėdžių salės nepasiekia, todėl kad pakeliui, pasirodo, juk diskusija neįvyko tarp koalicijos partnerių ar su visuomene, ar su verslo bendruomene, ar su vartotojų visuomene“, – kalbėjo jis.
Būsimasis Premjeras tikino, kad 2025 metai bus skirti diskusijoms įvertinti korekcijas dėl mokesčių.
„Todėl dar kartą sakau – ši Vyriausybė yra įsipareigojusi didinti perskirstymą, tačiau jis turi būti adekvatus, pasvertas. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kiek iš jo kišenės valstybės vardu yra reikalauja ir kas bus už tuos pinigus daroma, nes taip yra formuojamas pasitikėjimas. Kitu atveju, to pasitikėjimo nesant ir nebus plataus konsensuso, palaikymo ir supratimo“, – teigė G. Paluckas.
Ketvirtadienį Seimas tvirtina Vyriausybės programą. Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino 12 G. Palucko Vyriausybės ministrų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
