„Iš tikrųjų ši Vyriausybės programa yra didelės valstybės programa, o didelė valstybė turi didelę širdį, į kurią telpa visas rūpestis ir empatija, kuri reikalinga mūsų žmonėms“, – sakė jis.
„Ačiū dėl programos pristatymo, mes turime galimybę pagyventi nerealių, gražių svajonių šalyje“, – Vyriausybės programą įvertino konservatorius Jurgis Razma.
Anot būsimojo premjero, jo Vyriausybei teks dirbti esant sudėtingai geopolitinei situacijai, gilėjant klimato krizei, vykstant neprognozuojamai dirbtinio intelekto plėtrai, nevaržomai augant didžiųjų pasaulinių bendrovių įtakai, pasaulyje plintantant ligų grėsmei, nuolat brangstant pragyvenimui.
„Vyriausybės tikslas yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, rūpintis ja kaip visų piliečių bendruoju gėriu“, – tvirtino G. Paluckas.
Jis žadėjo keisti politinę kultūrą, užtikrinant pagarbų bendravimą tarp institucijų, siekiant dialogo ir kompromisų.
„Esu pasiryžęs ir pasiruošęs tvariam bendradarbiavimui ir tokio bendradarbiavimo užtikrinimui tarp institucijų, ir tikiu, jog šią savo spinduliuojamą kultūrą atnešiu ir į visą Ministrų kabinetą“, – sakė socialdemokratas.
„Mūsų siekis bus diskutuoti su visais pagarbiai, net jeigu nuomonės ir išsiskiria kartais, galime likti vienas kitam pagarboje ir nesutarime. Vienas iš pagrindinių siekių yra tarpinstitucinis klausimų sprendimas, derinimas nepereinant į asmeniškumus. Tuo, deja, pasižymėjo praėjęs laikotarpis, (…) reikia mokytis iš klaidų“, – tvirtino jis.
Įsipareigojo priimti vokiečių diviziją laiku
Anot jo, naujoji Vyriausybė vykdys konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką, užtikrins gyventojų apsaugą nuo išorės grėsmių, visokeriopai rems Ukrainą.
Vyriausybės programoje žadamas ne mažesnis kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir karinį patarimą atitinkantis finansavimas.
„Užtikrinsime nuolatinį Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje 2027 metais“, – nurodoma programoje.
Ypatingą dėmesį planuojama skirti ir nacionalinės divizijos „komplektacijai, aprūpinimui, ginkluotės ir amunicijos rezervo kaupimui, rengimui ir sąveikumui su sąjungininkais“.
„Remsime Ukrainą – iki pergalės ir po jos. Teiksime Ukrainai visokeriopą paramą, siekiant greitesnės ES narystės bei narystės NATO, – rašoma Vyriausybės programos projekte. – Toliau prastėjant geopolitinei situacijai, dar labiau išplėsime karinę paramą Ukrainai, siekdami, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. BVP.“
Būsimoji Vyriausybė Kiniją vadina „vis didesniu iššūkiu“ Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, žada plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.
Didės pensijos, algos
Progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama susieti su gaunamų pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.
Žadama užtikrinti atlyginimų augimą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, kasmet didinti neapmokestinamą pajamų dydį „siekiant jį maksimaliai priartinti prie minimalios mėnesinės algos“, taip pat sparčiau kelti pensijas, panaikinti automatinį gyventojų įtraukimą į antrąją pensijų pakopą, kartu leidžiant neribotam laikui sustabdyti įmokas į pensijų fondus.
Vyriausybės programos projekte – taip pat planai įkurti kelių fondą, skirtą valstybinių kelių tvarkymui bei naujos infrastruktūros juose statyboms, siekti, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių jau 2028 metais viršytų šalies metinį suvartojimą, taip pat kuo rečiau vartoti iš dujų pagamintą elektros energiją.
Centro kairės Vyriausybė taip pat ketina leisti vartotojams vienu metu sudaryti sutartis su keliais elektros tiekėjais, o smulkiems ir pažeidžiamiems – naudotis visuomeniniu tiekimu.
Žadama sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežioms daržovėms ir vaisiams.
Numatytas ir išskirtinis dėmesys regionams, pradedant nuo specialistų pritraukimo ten, mokyklų išsaugojimo iki Regionų ministerijos įkūrimo.
Centro kairės Vyriausybė nurodė ir didelę paramą vaikus auginančioms šeimoms, užtikrinant joms didesnę finansinę paramą ir mažesnius mokesčius, sudarant sąlygas auginti vaikus, o motinystę ir tėvystę derinti su darbu, lengviau įsigyti būstą ir pan.
Dokumente įrašytas siekis visiems pradinukams užtikrinti nemokamą maitinimą.
Iš kur lėšos?
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad naujosios Vyriausybės programoje dėmesys skiriamas viskam, ir klausė, kurios visuomenės grupės bus pirmiausia apmokestinamos.
„Labai aiškiai matyti pasiryžimas didinti viską, galima sakyti. Prioritetas yra viskas. Iš kur? Kokias visuomenės grupės jūs pirmiausia ketinate apmokestinti, kad šie įsipareigojimai, nuskambėję Vyriausybės programoje, galėtų būti įgyvendinti?“ – klausė V. Čmilytė-Nielsen.
G. Palucko teigimu, 2025 metai bus skirti diskusijoms su visomis visuomenės grupėmis, kad būtų įvertinta bet kokia korekcija mokesčių tiek verslo konkurencingumui, tiek visuomenės perkamajai galiai, tiek vartojimų įpročiams.
„Ši Vyriausybė įsipareigojusi didinti perskirstymą, tačiau jis turi būti adekvatus, pasvertas“, – sakė jis.
Demokratė Rima Baškienė Vyriausybės programoje pasigedo dėmesio etnokultūrai.
„Šalia kultūrai skiriamo nemažo dėmesio neatsispingi pamatinės kultūros šaknys, o jos yra tautodailė ir etninė kultūra. Šito labai tikėjosi gausios bendruomenės“, – teigė Seimo narė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas ironizavo, kad klausant paskirtojo premjero nuo žodžių „sieksime ir gerinsime“ apsvaigo galva „kaip geros žolės parūkius“, nors jos nerūko, ir abejojo būtinybe steigti Regionų ministeriją.
„Manyčiau, kad moderni valstybė šiandien turėtų kalbėti, pavyzdžiui, apie Dirbtinio intelekto taikymo viešajame sektoriuje ministeriją, paskirti ministru virtualų DI ir duoti jam gerus viceministrus. Nereikėtų ginčytis ir tarp koalicijos partnerių, kas tą postą užimtų ir suformuluoti tris uždavinius – švietimo, sveikatos ir regionų problemos sprendimas. Neabejoju, kad tai būtų efektyvesnis kelias nei Regionų ministerijos steigimas“, – kalbėjo parlamentaras.
Liberalas Simonas Kairys stebėjosi, kad Vyriausybės programoje praktiškai nekalbama apie Lietuvos prioritetus 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkaujant ES Tarybai.
Patvirtinta nepilnos sudėties 19-oji Vyriausybė
Gruodžio 4 d. prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino nepilnos sudėties G. Palucko Vyriausybę.
Vyriausybėje nėra partijos „Nemuno aušra“ pasiūlytų kandidatų į teisingumo ir aplinkos ministrus – Virginijaus Kulikausko ir Sigito Podėno.
G. Nausėda atskleidė, kad per susitikimus kandidatams uždavė klausimą, į kurį jie nesugebėjo atsakyti.
„Vienas iš svarbiausių klausimų buvo – kokie kandidato prioritetai, atsižvelgiant į tai, kad 2027 metų pirmąjį pusmetį Lietuva perims pirmininkavimą Europos Tarybai. Šiems dviem kandidatams į šį klausimą nepavyko atsakyti. Tai buvo esminis minusas, nes aš manau, kad tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, kad kandidatas aiškiai žinotų, kuo jis ketina siekti pirmininkavimo laikotarpiu“, – tuomet žurnalistams teigė G. Nausėda.
Prezidentui kilo abejonių ir dėl kai kurių kandidatų vadybinių gebėjimų. Visgi jų pavardžių G. Nausėda neįvardijo.
„Prie didžiausios pagarbos jų akademinei kvalifikacijai, vis dėlto ministro pozicija reikalauja ir tam tikrų specialiųjų žinių, o dar svarbiau – reikalauja bendro požiūrio į sektorių, gebėjimo gerai suvokti sektoriaus interesus ir būti pasirengusiam už tą sektorių labai tvirtai stovėti.“, – kalbėjo prezidentas.
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad turi alternatyvius kandidatus į minėtas ministerijas.
Vyriausybės sudėtis
Užsienio reikalų ministras – Kęstutis Budrys;
Krašto apsaugos ministrė – Dovilė Šakalienė (Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP));
Finansų minsitras – Rimantas Šadžius (LSDP);
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė – Inga Ruginienė (LSDP);
Švietimo mokslo ir sporto ministrė – Raminta Popovienė (LSDP);
Susisiekimo ministras – Eugenijus Sabutis (LSDP);
Sveikatos apsaugos ministrė – Marija Jakubauskienė;
Vidaus reikalų ministras – Vladislavas Kondratovičius (LSDP);
Kultūros ministras – Šarūnas Birutis (LSDP);
Ekonomikos ir inovacijų ministras – Lukas Savickas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);
Energetikos ministras – Žygimantas Vaičiūnas (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“);
Žemės ūkio ministras – Ignas Hofmanas („Nemuno aušra“).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
