„Diskutuojame apie instrumentus, kurie sutelktų visą europiečių valią ir norą rūpintis ES gynyba. Ir šiandien iš ES finansų ministrų tarybos sugrįžęs finansų ministras mato galimybę pasitelkti Europos finansavimą, kuris, kaip instrumentas, yra aktyviai formuojamas“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Paluckas.
„Reikėtų kalbėti apie bendrą paskolų fondą, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės. Ir kaip instrumentas išdalinti valstybėms tas lėšas būtų Europos investicinis bankas. Tam, aišku, reikia priimti tam tikrus sprendimus“, – sakė jis pabrėždamas, kad jei ši priemonė pradėtų veikti 2026 m. pradžioje „viskas būtų pagal grafiką“.
Be to, priminė jis, šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto, ar leisti valstybėms skolintis ir virš 3 proc. nuo BVP deficito ribos, jei tai daroma gynybos reikmėms.
„EK svarsto gynybos išlaidas traktuoti kaip strategiškai svarbas ir netraukti į biudžeto deficito pažeidimo taisyklę. Tai nuramintų finansų rinkas ir nebrangintų skolinimosi“, – sakė jis.
Poreikio finansuoti gynybą iš šalies valiutos atsargų nėra
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant gynybos finansavimo poreikius pasiekti naudojant šalies valiutos atsargas, G. Paluckas tvirtina, kad tokio poreikio nėra. Tačiau jis patikino, kad ši bei kitos idėjos bus rimtai įvertintos pavasario sesijos metu.
„Tokio poreikio nėra (...). Vyriausybė turi užduotį, formuodama trijų metų biudžeto projektą įvertini valstybės poreikius ir numatyti efektyviausius instrumentus. Todėl viešumoje matome tik paviršutinius samprotavimus. Kai ateis laikas Finansų ministerija pateiks planą“, – sakė jis.
„Kol kas šių idėjų gausa, ateinančių ne tik iš prezidento, bet ir ekonomistų, koalicijos partnerių, jų gausa primena snaigių byrėjimą žiemą. Palaukime pavasario“, – tikino premjeras.
Interviu naujienų agentūrai BNS šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad finansuojant gynybos išlaidas galima būtų svarstyti apie 7 mlrd. eurų vertės užsienio valiutos rezervo atsargų panaudojimą, griežtinti PVM surinkimo reguliavimą ir didinti procentines kaupiamųjų pensijų fondų investicijas Lietuvoje, o ne užsienyje.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
