Tuo metu pats R. Žemaitaitis kiek anksčiau antradienį žurnalistams tvirtino nepritariantis pasitraukimui iš minėto susitarimo, teigė, jog šis žingsnis yra skubotas, ir pabrėžė, kad galutinį žodį dar turės tarti Seimas.
Taip abu politikai kalbėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrams paskelbus apie ketinimus pasitraukti iš Otavos konvencijos.
„Diskusijos tik prasideda. Fundamentalių argumentų prieš mes negirdėjome, mes girdėjome dėl procedūros, apsisprendimo teisės. Iš tikrųjų – dėl konvencijų pasisako Seimas. Aš girdėjau šiuos argumentus, kad diskusija ir argumentai pirmiausia turi būti pateikti Seimui, negalima sakyti, kad mes pasitraukėme ar priėmėme sprendimą. Pagal Konstituciją, tai priklauso Seimui“, – antradienį žurnalistams Seime sakė ministras pirmininkas.
Bendrame ministrų pareiškime teigiama, jog trauktis iš konvencijos reikia, nes saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
Šalis neseniai pasitraukė ir iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
