Pirmojo Panevėžio daugiabučio, apsisprendusio šildytis autonomiškai ir pasitelkusio saulę, žmonės be radiatorių likusiuose būstuose nuo rudeniško šalčio ginasi įsisupę į striukes ir susijungę elektrinius šildytuvus.
Grūdinasi per prievartą
Tik lapkričio vidury šilumos sulauksiantys namo gyventojai dėl priverstinio grūdinimosi kaltina ilgai iš savo glėbio namo paleisti nenorėjusią monopolininkę „Panevėžio energiją“.
Marijonų g. 31-ojo namo antrame aukšte gyvenantys pensininkai Regina ir Vytautas Veblauskai vakar džiaugėsi termometro stulpeliui pakilus iki 13-os laipsnių. Butas tiek sušilo nuo ant viryklės burbuliuojančių puodų.
Pensininkai sako jau baigiantys takelius numinti iki lango – vis dairosi, ar kieme dar nematyti dujinį šildymą name turinčių įrengti meistrų. Veblauskai jau pasirūpino, kad bute nebeliktų radiatorių. Už jų nuėmimą sumokėję 50 litų.
„Labai šalta. Nuo drėgmės pradėjo net tapetai nuo sienų atšokinėti. Kaip gervė giedros, taip mes meistrų laukiam“, – guodėsi pensininkai.
Pasišildyti elektra neleidžia iš pensijos gyvenančių Veblauskų kišenė. „Brendžiukas prie arbatos irgi sušildytų, bet ir tam pinigėlių trūksta“, – šmaikštavo nuo šalčio drebanti R.Veblauskienė.
Kaimyniniame bute – šilta. Kūdikį auginanti buto šeimininkė Giedrė neišjungia elektrinio šildytuvo. Moteris neabejoja: šildytis elektra jai atsieis pigiau nei mokestis „Panevėžio energijai“. Giedrė pamena praėjusį šildymo sezoną per mėnesį už dviejų kambarių šildymą monopolininkei sumokėdavusi 350 litų, tačiau bute retai tesušildavo daugiau nei 16 laipsnių. Moteris apskaičiavo pusę spalio įjungusi šildytuvą už elektrą sumokės ne daugiau nei 65 litus.
„Kol neįrengtas dujinis šildymas, daugelis mūsų name šildosi elektra. Turbūt jau visus šildytuvus iš prekybos centrų išpirkome“, – juokavo moteris.
Sulaukė užtarimo
Bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės teigimu, dujinio šildymo įrengimas nusivėlino tik todėl, kad atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos užtruko daugiau nei pusmetį. Skyrybas su „Panevėžio energija“ pirmininkė vadina sunkiausiu renovacijos etapu.
B.Valkiūnienė pasakoja į miesto Savivaldybę dėl leidimo įsivesti autonominį šildymą ir projektavimo sąlygų išdavimo kreipusis dar vasario pabaigoje.
„Be „Panevėžio energijos“ techninių sąlygų tokio leidimo negalime gauti. Savivaldybei teko net tris kartus dėl jų kreiptis į bendrovę. Tai buvo šilumos tiekėjos bandymas pristabdyti procesą“, – mano B.Valkiūnienė.
Pirmininkė svarsto, kad valdininkų ir šilumininkų susirašinėjimo įkaite tapusi bendrija galėjo iki šiol dar negauti renovacijai startą duodančių dokumentų, jei nebūtų įsikišusios aukštesnės institucijos. Tik tuomet, kai gyventojų skundų atakuoti Energetikos ministerija, vartotojų gynėjai ir Seimo Kontrolieriaus tarnyba pareiškė, kad žmonių interesų privalo būti paisoma, birželio viduryje namas gavo leidimą atsijungti nuo „Panevėžio energijos“.
Gyventojai neabejojo per keturis mėnesius, iki šildymo sezono pradžios, turėsiantys butuose naujus vamzdynus, o namo rūsyje – šildančius dujinius katilus.
Bet kai dujininkai parengė būsimosios šildymo dujiniais katilais sistemos projektą, pasak B.Valkiūnienės, vėl prasidėjo bendrijos derybos su šilumos monopolininke.
„Panevėžio energija“ atsisakė suderinti brėžinius. Raštu pareiškė neturinti tam kompetencijos. Nežinome, ar jei kada iškiltų teisiniai ginčai, neturėtume dėl to problemų“, – pripažįsta B.Valkiūnienė.
Pasigedo lojalumo
Naujos šildymo sistemos montavimo darbai name prasidėjo tik praėjusią savaitę. Iki šiol butuose tebenuimami radiatoriai, išmontuojami vamzdynai. Anot pirmininkės, gyventojai šilumos sulauktų greičiau, jei kiek paskubėtų ir patys valdininkai.
Žalią šviesą namo autonominiam šildymui uždegusi Savivaldybė jau antrą savaitę delsia išduoti leidimą lauko dujų magistralės rekonstrukcijai. „Lauko magistralės vamzdyną dujininkai žada sutvarkyti per 3–4 dienas, kai tik gaus leidimą. Dabar viskas – Savivaldybės rankose“, – valdininkų malonės laukia bendrijos pirmininkė.
Kol iššūkį šilumos monopolininkei metęs namas šąla, pasak B.Valkiūnienės, gyventojai šildosi kaip išmano – vieni elektra, kiti megztiniais, treti, susirinkę būtiniausią mantą, laikinai apsistoja pas giminaičius. „Gyventojai supranta, kad daug kas ne nuo bendrijos priklauso. Renovacija – geras dalykas, bet ją stabdo didžiulis biurokratizmas. Net Savivaldybėje labai trūksta lojalumo valstybinei politikai. Nuėjus pasitei-rauti dėl kompensacijos už renovaciją, darbuotoja pradėjo gąsdinti, kad nieko mes neišlošime, greitai pati Europos Sąjunga subyrės“, – „Sekundei“ pasakojo B.Valkiūnienė.
Pabrangs šiluma
Kaltinimus specialiai užtęsus atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos „Panevėžio energija“ atmeta.
„Mes Savivaldybę informavome, kad namas patenka į centralizuoto šildymo zoną, todėl jo atjungimas padidins šilumos gamybos ir tiekimo sąnaudas kitiems vartotojams. O galutinį sprendimą priima Savivaldybė. Kai bendrija susimontuos dujinį šildymą, mus tada ir informuos, kad nutraukia su „Panevėžio energija“ sutartį“, – aiškino bendrovės technikos direktorius Petras Diksa.
Jis tvirtina, kad bendrija galėjo šildytis pradėti greičiau, jei vasarą pati nebūtų pakeitusi projekto – planavusi kiekviename bute įrengti po dujinį katilą, vėliau persigalvojo šildytis dviem katilais ir saulės kolektoriais. „Bendrija pati pakeitė savo sprendimą ir dabar kažką kaltinti dėl užsitęsusių darbų, manau, nekorektiška“, – mano P.Diksa.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
